Prieš kelis šimtmečius laikyti geriausiais karių draugais, didikų pasididžiavimu ir valstiečių pagalbininkais, šiandien žirgai Lietuvoje vėl šoka per aukščiausias populiarumo karteles. Nenunykusi net sovietmečiu, žirgininkystė Lietuvoje šiuo metu išgyvena antrąjį renesansą, o jos kultūrai įtvirtinti netgi pradedamos rengti specializuotos parodos.
„Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, padėtis labai pasikeitusi. Tai lemia ir ekonominės, ir socialinės aplinkybės – Lietuva tiek pagal pragyvenimo lygį, tiek pagal įpročius artėja prie vakarietiškos kultūros, o žirgininkystė yra neatsiejama jos dalis. Žmonės tai suvokia kaip puikų laisvalaikio praleidimo būdą. Dauguma jų neketina siekti sportinių aukštumų, tačiau nori turėti žirgą, pajodinėti gamtoje vieni arba su bendraminčiais. Tokių žmonių nuolat daugėja, todėl gausėja ir žirgynų bei sporto klubų“, – pasakojo Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė Raimonda Palionytė.
Nepigu, tačiau yra įvairių išeičių
Nusipirkti žirgą – taip pat kaip ir automobilį. Taip dažnai juokauja jų mėgėjai, paklausti apie žirgų kainas. Šiuose žodžiuose yra tiesos: laisvalaikiu jodinėti tinkamas žirgas atsieis tūkstantį ar net kelis tūkstančius eurų, o už gerai treniruotą ir parengtą sporto varžyboms mokama ir po kelias dešimtis tūkstančių. Aišku, tai nesulyginama su arabų šeichų žirgų kainomis, kurios siekia milijonus.
Reikia pridėti ir nuolatinį išlaikymą. Pavyzdžiui, gardo nuoma, įskaičius jo valymą bei žirgo šėrimą, šalia sostinės esančiuose žirgynuose atsieina apie 300 eurų ar dar daugiau, ir taip – kas mėnesį. O kur dar veterinaro priežiūra arba specialiai pasirengusio kalvio paslaugos, kai reikia keisti pasagas ar tvarkyti kanopas.
„Pati jodinėju, turiu žirgą, todėl galiu pripažinti, kad tai brangus užsiėmimas. Šeimos biudžete šiam pomėgiui reikėtų jau atskiros eilutės. Tačiau yra įvairių būdų sutaupyti. Pavyzdžiui, kai kurie vienu žirgu ir visomis išlaidomis dalijasi dviese, kadangi kiekvieną dieną vykti į klubą ir skirti tam kone visą savo laisvalaikį tikrai ne visiems pavyksta. O nenorintiems ar negalintiems investuoti žirgynai siūlo savo paslaugas – vienkartines pamokas, abonementus. Tuomet gali tiesiog lankyti treniruotes ir vėliau nuspręsti, reikia tau savo žirgo ar ne“, – sako Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė R. Palionytė.
Pasak jos, sprendimas įsigyti savo žirgą yra susijęs su ilgalaike atsakomybe: „Juk negali jo tiesiog palikti ir pamiršti, jei neturi laiko ar reikia išvykti. Aišku, žirgynuose yra darbuotojai, kurie prižiūri žirgus, jais galima pasitikėti“.
Pasitaiko ir galimybių mokytis jodinėti visiškai veltui. Ne vieno žirgyno savininkai nori sudominti šiuo pomėgiu vietos vaikus. Kai kurie šalia žirgynų gyvenantys vaikai juose praleidžia kone visą savo laisvalaikį, padėdami, jodinėdami ar tiesiog stebėdami kitus raitelius bei žirgus. Būna, kad gyvenantys mažiau pasiturinčiose šeimose pagelbsti arklidžių darbuotojams šerti žirgus, valyti gardus, o už tai gali pasitreniruoti veltui.
Pirmą kartą – specializuota žirgų paroda visai šeimai
Kad žirgininkystė šiuo metu yra „ant bangos“, nesunku įsitikinti – atgaivintuose dvaruose arklidės dažniausiai būna užimtos, žirgynai kuriasi ne tik prie didmiesčių, bet ir šalia mažesnių miestelių. Kone kas savaitę vyksta įvairiausi renginiai – nuo visiems žinomų Sartų lenktynių ar Tarptautinės žirgų sporto federacijos konkūrų turnyrų iki varžybų vietiniuose sporto klubuose.
Daugelis žirgynų rengia asmenines šventes, net bernvakarius ar mergvakarius su žirgais. Kai kuriuose vasaromis vyksta stovyklos vaikams, taip pat organizuojamos specialios fotosesijos. Yra ir tokių žmonių, kurie su žirgais nusprendžia atšvęsti savo vestuves.
Tai, kad žirgininkystė tampa vis labiau mėgstamu laisvalaikio praleidimo būdu, įrodo ir pirmą kartą rengiama speciali paroda „Žirgai 2019“, lapkričio 30 – gruodžio 1 d. vyksianti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Lankytojų ir dalyvių čia lauks ponių estafetės, konkūrininkų bei dailiojo jojimo atstovų pasirodymai, Lietuvoje auginamų žirgų veislių pristatymai, kitos pramogos bei pažintinės, edukacinės veiklos visai šeimai.
„Labiausiai parodoje laukiame šeimų su vaikais, nors čia bus ką veikti bet kokio amžiaus lankytojams. Bus galima išvysti daugiau nei dvi dešimtis žirgų veislių, įspūdingą šou programą, pasimėgauti turiningu laisvalaikiu. Džiaugiamės, kad žirgininkystės kultūra Lietuvoje vis tvirtėja, o mes savo ruožtu, pirmą kartą rengdami tokią parodą, galime prisidėti prie jos plėtros ir populiarinimo“, – sakė parodų ir kongresų centro „Litexpo“ projekto vadovė Greta Kerienė.
