Besikeičiant sezonams, dažnas nusprendžia atnaujinti savo rūbų spintą – vieni drabužiai paprasčiausiai nusidėvi, kiti – pabosta. Tekstilė vis dar laikoma viena taršiausių sričių, tačiau poveikį tam gali daryti ir kasdieniai įpročiai, nuo ko pradėti ir kaip ir formuoti savo naujo sezono spintą.
Įvairios apklausos pateikia skirtingus duomenis, tačiau skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas žmogus turi daugiau nei 140 drabužių. Tiesa, ekspertų teigimu, pakaktų ir perpus mažiau, net nenorint kiekvieną mėnesio dieną rengtis skirtingai, maždaug 70 daiktų užtenka sukurti 20 skirtingų rūbų derinių.
„Greitoji mada mus nuolat skatina atnaujinti drabužių spintą, ją papildyti, todėl lengva slystelti ir susivokti tik supratus, kad jau pasiklystame savo pačių spintoje. Supratus, kad drabužiai nedžiugina, juos išmesti yra pats lengviausias sprendimas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. tonų tekstilės atliekų, o iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta“, – duomenis akcentuoja „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Tiesa, ryškėja ir pozityvi tendencija – vis labiau populiarėja drabužiai, gyvenantys daugiau nei vieną gyvenimą. Nemokamos platformos „Giver Tag“ įkūrėja, mainytuvių-atiduovių organizatorė Karolina Barišauskienė, Europos klimato pakto ambasadorė sako, kad antrinė drabužių rinka Lietuvoje plečiasi ir populiarėja, o tai džiugina. Pavyzdžiui, jos organizuojamuose renginiuose kaskart vidutiniškai dalyvauja apie pusšimtis moterų, kiekviena vidutiniškai atsineša po 10 drabužių, kurie iškeliauja į kitos moters drabužinę.
„Jeigu reiktų išskirti bendrai, kas atkeliauja į mūsų atiduotuves – tai tikrai didelė dalis yra apynaujų, tiesiog kartą ar du dėvėtų greitosios mados drabužių. Gana populiarus drabužis, kurį dažnai atnešama atiduoti renginiuose – suknelė. Ne vienus metus organizuojant tokio tipo renginius, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, šilko, lino drabužių pasitaiko rečiau. Galima daryti prielaidą, kad tokio medžiagiškumo drabužiai yra dėvimi ilgiau, rečiau atiduodami, galbūt – labiau vertinami. Tuo tarpu greitosios mados prekės ženklų – gausu. O čia drabužių sudėtyje vyrauja poliesteris, medvilnė, elastanas, viskozė ir kitos panašios medžiagos“, – tendencijas apžvelgia organizatorė.
Pradžia – atsakingas vartojimas
Nors tekstilės rūšiavimui ir edukacijai apie šį procesą skiriama daug dėmesio, iš tiesų pradėti verta dar nuo dėmesingesnio vartojimo. Kaip pastebi V. Balčiauskaitė, tvarumo idėja – ne atsisakyti, o ieškoti alternatyvų, būtent todėl prieš įsigyjant naują drabužį verta apsvarstyti, galbūt galime atnaujinti turimą, įsigyti jį dėvėtų drabužių parduotuvėje ar išsinuomoti.
Rūbų mainytuvių-atiduotuvių organizatorė K. Barišauskienė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų apsigauti vertinant drabužį tik pagal kainą. Anot jos, neretai investavę į kokybišką audinį, pasiuvimą ir įsigiję puikiai tinkantį daiktą, juo galėsime džiaugtis ilgiau, o tai reiškia, kad ir didesnė kaina, atsižvelgiant į tai, kiek kartų bus galima dėvėti drabužį, atrodys nebe tokia gąsdinanti.
Tiesa, nereikėtų pamiršti ir atidžiai susipažinti su drabužių priežiūros taisyklėmis. Drabužio tarnavimo laikas labai priklauso nuo to, kaip mes jį prižiūrime. „Palaidinė už 20 Eur ir palaidinė už 200 Eur gali tarnauti ir puošti tą patį laiką, jei ji bus tinkamai prižiūrima. Labai svarbu požiūris ir sąmoningumas“, – akcentuoja K. Barišauskienė.
Net ir įsigyjant iš antrų rankų svarbus saikas
Atradus drabužius iš antrų rankų, neretai, susižavėjus žema kaina, kyla pagunda įsigyti dar daugiau rūbų. Tiesa, K. Barišauskienė ragina taikyti paprastą taisyklę: „Prieš įsigyjant drabužį, nepaisant perkame jį dėvėtų drabužių parduotuvėje, ar ne, paklausti savęs, ar aš jį pirkčiau, jei jis kainuotų ne 5, 50 ar net 500 Eur?“ Toks klausimas padės suprasti, ar rūbas tikrai bus dėvimas ir ar tai nėra tik vienkartinė užgaida.
Pavasarį peržvelgiant spintą, „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pataria kritiškai įvertinti, ar tikrai visi drabužiai yra dėvimi, atsakius neigiamai, rasti jiems naujus šeimininkus. Nedėvimi drabužiai taip pat dūla spintoje ir galiausiai savo gyvenimą vis tiek užbaigia tekstilės atliekų konteineryje, todėl saugant resursus, verčiau leisti jiems gyventi gyvenimą kitoje spintoje – parduoti ar padovanoti.
Nebetinkami dėvėti drabužiai gali tapti šluostėmis, pasitarnauti gyvūnų prieglaudose ar virsti netgi meno kūriniais – tereikia atrasti žmogų, į kurio rankas galėtumėte juos perleisti.
Kaip paaiškina V. Balčiauskaitė, tekstilės konteineriuose surenkami dar tinkami dėvėti, švarūs drabužiai, kurie prieš metant juos čia turi būti sandariai supakuojami, kad nesusiteptų. Tekstilės konteinerių turinys paskirstomas po labdaros organizacijas, o nebetinkami naudoti tekstilės gaminiai yra deginami ir panaudojami energijai išgauti.
