Seimas baigė pratęstą III eilinę (rudens) sesiją. Parlamentas nuo rugsėjo 10 d. iki sausio 13 d. surengė 49 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė beveik 400 teisės aktų.
Vienas iš svarbiausių Seimo rudens sesijoje priimtų įstatymų – patvirtintas 2018 m. valstybės biudžetas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo didėjimui. Biudžete numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams, padidintos pensijos. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
Seimas patvirtino aktualius 2018 m. mokestinius pakeitimus. Nuo šių metų mažiausiai uždirbantys gyventojai gaus daugiau pajamų – neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 400 eurų. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų.
Seimas atsisakė papildomo NPD modelio, o vietoj jo nuo šių metų pradžios skiriama 30 eurų išmoka kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo pajamų. Taip pat mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų – nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų amžiaus – 15,2 euro.
Seimas nuo 2018 m. nusprendė padidinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus biudžetinių įstaigų darbuotojams, 20 proc. pareiginės algos koeficientų ribas mokslo darbuotojams, iki 132,5 euro valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinį dydį.
Sesijoje Seimas įtvirtino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, nuo pirmosios veiklos pradžios 1 metus bus galima nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Priimtomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nuspręsta sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį laikotarpį. Be to, teisę gauti ligos išmokas šiais atvejais įgis ir apdrausti seneliai.
Seimas nusprendė patikslinti piniginės socialinės paramos skyrimo vertinimą ir į asmens ar asmenų pajamas neįskaityti dalies uždirbamų darbo užmokesčio pajamų. Taip pat priėmė Šalpos pensijų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. šalpos pensijų ir kompensacijų skyrimas ir mokėjimas bus perduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Šiuo metu šalpos išmokas (šalpos pensijas, šalpos našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas) skiria ir moka savivaldybių administracijos.
Rudens sesijoje Seimas priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui. Priimtu Šeimos stiprinimo įstatymu siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką. Vaikų išlaikymo fondo įstatyme naujai reglamentuotas valstybės įsipareigojimo garantuoti vaiko išlaikymą vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai.
Tarp aktualių socialinės srities sprendimų – daugiavaikiams tėčiams suteikta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, lengvatinio transporto bilieto su didesne nuolaida suteikimas politiniams kaliniams ir tremtiniams, įtvirtintas nuo 2019 m. įsigaliosiantis naujas socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklis – minimalių vartojimo poreikių dydis.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme Seimas supaprastino gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatė galimybę tam tikriems asmenims būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
Rudens sesijoje nutarta, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu.
Lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, taip pat neribotą laiką – centriniam šildymui. Įvestu progresiniu gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu labiau apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas. Taip pat padidintas akcizas dyzeliui ir tabakui.
Seimas priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje ir didinti investicinį konkurencingumą regione. Azartinių lošimų įstatymo pataisomis nutarta įpareigoti nuo 2019 m. visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą.
Naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainas, nuspręsta patikslinti jų kainodaros bendruosius reikalavimus ir atsisakyti detalizavimo, kokios kainos nustatomos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynuose.
Priimtomis Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis Seimas leido kompensuoti būtinų medicinos priemonių sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti nuomą, Žmonių palaikų laidojimo įstatyme įtvirtino žmogaus vaisiaus laidojimo tvarką. Seimas nusprendė vieniems metams atidėti nuo 2018 m. sausio 1 d. turėjusius įsigalioti naujus maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus.
Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą reglamentuodamas apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat jų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, sudarydamas tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba pažeidžiančius jį, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Seimas įtvirtino griežtesnę administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimus.
Baudžiamajame kodekse įtvirtinta sugriežtinta atsakomybė už mokestinius nusikaltimus, padidintos piniginės baudos už visas nusikalstamas veikas, sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis sudaryta galimybė Lietuvos teisėsaugai už akių teisti didelę žalą nusikalstamomis veikomis padariusius asmenis.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisomis Seimas pritarė siūlymui didinti išmokas nukentėjusiesiems keliuose.
Seimas pradėjo įgyvendinti Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą. Priimtais nutarimais nuspręsta Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą reorganizuoti prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu, o Lietuvos sporto universitetą reorganizuoti prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.
Priimtomis aktualiomis Švietimo įstatymo pataisomis nutarta sudaryti galimybę patiems tėvams nuspręsti 5 ar 6 metų vaikas pradės lankyti priešmokyklinę grupę; atitinkamai pradinį ugdymą vaikas galės pradėti lankyti 6 ar 7 metų.
Naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymu keičiama profesinio rengimo ir mokymo sistema, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius, tobulinamas profesinių mokyklų valdymas ir finansavimas, kokybės užtikrinimo sistema siekiant didinti profesinio mokymo įvaizdį.
Seimas šioje sesijoje ir toliau daug dėmesio skyrė viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti. Priimtais Užimtumo įstatymo pakeitimais nuspręsta nuo šių metų spalio 1 d. optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą.
Seimas taip pat patvirtino aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos reformą, kuria siekiama sudaryti prielaidas ūkinės veiklos priežiūros lygio ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų suvienodinimui, skaidriam ir efektyviam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimui, bendram veiklos efektyvumo ir rezultatų vertinimui, verslo sąlygų ir pareigūnų darbo krūvio suvienodinimui, pareigūnų darbo sąlygų ir apmokėjimo gerinimui.
Priimdamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas Seimas pritarė siūlymui viešinti daugiau pajamų ir turto deklaracijų. Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimais nuspręsta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis papildyti esami ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindai. Pagal naujas nuostatas į šalį bus uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Kartu Seimas paragino į sąrašą asmenų, kuriems yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti 44 asmenis.
Seimas priėmė naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie esamų strategiškai svarbių ūkio sektorių įtrauktas ir karinės įrangos sektorius. Nustatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija galės tikrinti valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų.
Priimtomis Kibernetinio saugumo įstatymo pataisomis siekiama konsoliduoti informacinių išteklių saugumo sritį ir Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamas nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio funkcijas perduoti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimą dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo, taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros.
2017 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Seimas 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Lietuvos katalikių moterų sąjungos, Simono Daukanto metais, 2019-uosius – Prezidento Antano Smetonos, Jėzuitų misijos Lietuvoje ir Lietuvos šaulių sąjungos metais. Papildytas atmintinų dienų sąrašas, balandžio 28-ąją paskelbiant Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena, gegužės 11-ąją – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, liepos pirmąjį sekmadienį – Globėjų diena.
Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
