Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.
SOCIALINĖ PAŠALPA. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
KOMPENSACIJOS UŽ ŠILDYMĄ IR KARŠTĄ BEI GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
KOMPENSACIJA UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 14,42 Eur (721 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 36,05 Eur (721 Eur x 0,05).
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
VALSTYBĖS PARAMA, JEIGU BŪSTAS RENOVUOTAS. Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.
PAPILDOMA IŠMOKA PRIE VAIKO PINIGŲ. Papildoma 72,1 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 442 Eur, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
• 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus;
• 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
NEMOKAMAS MAITINIMAS IR PARAMA MOKINIO REIKMENIMS.
Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia.
Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur.
Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 140 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.
KITA SOCIALINĖ PARAMA. Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Daugiau informacijos rasite čia.
