Ateinantys keleri metai galėtų tapti didesnio savivaldos savarankiškumo, investicinių galimybių ir įsiklausymo į regionų poreikius proveržiu.
Tokius lūkesčius šalies savivaldybių vadovai pristatė Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui sausio 28 dieną, antradienį, vykusiame susitikime.
„Susipažinę su Vyriausybės programa, su šia kadencija siejame didelius lūkesčius. Viena vertus, vis daugiau atsakomybių ir funkcijų atiduodama savivaldai sudėtingais valstybei momentais – ištikus krizėms ar stiprinant visuotinę gynybą. Tačiau tuo pat metu savivaldybės kasdien susiduria su perdėta kontrole, smulkmenišku reglamentavimu ir pernelyg centralizuotu planavimu, ypač kalbant apie Europos Sąjungos (ES) investicijas. Todėl manome, kad atėjo laikas išgirsti tikruosius šalies regionų poreikius ir sudaryti sąlygas savivaldai kuo efektyviau prisidėti prie šalies gerovės kūrimo,“ – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.
Pasak A. Klišonio, savivaldybės tikisi, kad jų ir valstybės bendradarbiavimas remsis lygiavertiškumo ir partnerystės, o ne centralizuotų nurodymų principais.
LSA prezidentas akcentavo ir savivaldybių savarankiškųjų lėšų plėtros būtinybę, galimybes skolintis ne tik ES remiamiems, bet ir pačių savivaldybių ar valstybės lėšomis įgyvendinamiems projektams, priminė Vyriausybės įsipareigojimus dėl vietos investicinius poreikius atliepiančios finansinės priemonės.
Savivaldybės dar kartą pabrėžė kelių infrastruktūros svarbą siekiant tolygaus regionų vystymosi. Tai – ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo didinimas, Kelių fondo steigimas, ir sklandus rajoninių kelių ruožų miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms tik tuomet, kai bus išsamiai įvertinta šių kelių būklė ir užtikrintas pakankamas finansavimas, kuris leistų palaikyti tinkamą jų būklę.
Premjerui savivaldybių vadovai pabrėžė būtinybę tobulinti miestų ir miestelių teritorijose esančios žemės valdymą peržiūrint savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, atsisakant perteklinės biurokratijos ir suteikiant galimybę sprendimus priimti ne tik savivaldybės tarybai, bet ir merui ar savivaldybės administracijai. Pasak merų, tik išsprendus šiuos klausimus bus galima pereiti prie kito žemės reformos etapo – perduoti savivaldybėms valdyti jų kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę.
Susitikime buvo keliami klausimai ir apie sveikatos reformų likimą bei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, regionų gyventojų poreikius atitinkantį mokyklų tinklą ir švietimo specialistų trūkumą. Merai taip pat atkreipė G. Palucko dėmesį į tai, kad daugėja valstybės savivaldybėms skiriamų funkcijų, kurioms neužtikrinamas reikiamas finansavimas. Be to, būtina tobulinti valstybinių socialinės srities funkcijų finansavimo mechanizmą ir stiprinti savivaldybių savarankiškumą šioje srityje.
