Savižudybių kreivę kreipia žemyn

Tarptautinio „Rotary International“ klubo iniciatyva devyniose Lietuvos savivaldybėse per pusantro tūkstančio specialistų bus mokomi, kaip padėti išgyventi krizę savižudybių riziką patiriantiems žmonėms. Dar dviejų savivaldybių gyventojams bus teikiama šio klubo fondo lėšomis finansuojama psichologinė pagalba.

Įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių „Rotary Internacional“ klubo narių suaukotomis lėšomis Lietuvoje įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti pagalbos į savižudybę linkusiems žmonėms sistemą. Panaudojant suaukotus 92 tūkst. dolerių (beveik 82 tūkst. eurų) gelbėti žmones nuo pražūtingo pasirinkimo bus mokoma daugiau kaip 1500 Lietuvos savivaldybėse dirbančių įvairių sričių specialistų.

Padės kaimų gyventojams

Tarptautinio klubo „Rotary International“ narių dėmesį į Lietuvai skaudžią savižudybių problemą prieš kelerius metus atkreipė šio klubo narys Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius Vygintas Grinis. „Lietuvos žinioms“ jis pasakojo, kad tarptautinio klubo „Rotary International“ nariams iš kitų šalių ši Lietuvos problema pasirodė išties svarbi, tad buvo skirtas finansavimas jai spręsti. Beje, savo lėšomis prie problemos sprendimo prisidėjo ir 13 mūsų šalies „Rotary“ klubų. V. Grinio teigimu, šie pinigai Druskininkų, Anykščių, Marijampolės, Šilutės, Vilkaviškio, Tauragės, Anykščių, Pasvalio bei Panevėžio rajonų savivaldybėse bus skirti įvairių pagalbos tarnybų specialistų mokymams atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti.

Ukmergės ir Kupiškio rajonuose, kur specialistai tokius mokymus turėjo šiek tiek anksčiau, gautomis lėšomis vykdomos vadinamosios supervizijos. Jų metu aiškinamasi, koks teikiamos pagalbos veiksmingumas pasiektas, taip pat sudaryta galimybė gauti psichologinę pagalbą jos reikalingiems asmenims. Tad „Rotary International“ klubo skirtomis piniginėmis lėšomis bus padėta 11 Lietuvos savivaldybių gyventojams. V. Grinis teigė, jog atrenkant vietoves, kurioms numatyta teikti pagalbą, atsižvelgta, kad tai būtų kaimiški rajonai, kuriuose psichologinė pagalba sunkiau prieinama, ir kad ten veiktų vietinis „Rotary“ klubas, nes į projekto veiklą įtraukti ir šio klubo nariai. V. Grinis taip pat akcentavo, kad, pasibaigus mokymams ir praėjus tam tikram laikui, bus renkami duomenys, kokią įtaką mokymai turėjo savižudybių prevencijai, be to, kiekvienoje savivaldybėje bus kuriamas savižudybių prevencijos algoritmas (sistema, padedanti savižudybėms užbėgti už akių).

Susidomėjimas – didžiulis

Mokymus savivaldybių specialistams, tarp kurių yra medikų, pedagogų, socialinių darbuotojų, ugniagesių gelbėtojų, policijos pareigūnų, taip pat seniūnijų vadovai, kaimo bendruomenių pirmininkai bei kitų sričių atstovai, veda trys psichologai – prof. dr. Nida Žemaitienė, dr. Saidas Dadaševas ir Valija Šap. Anot pastarosios, mokymai sulaukė didžiulio susidomėjimo, o į paskaitas bei praktinius užsiėmimus susirenka daugiau specialistų, nei kviečiama.

„Tokius mokymus vedu jau trečius metus, tad matau, kaip keičiasi žmonių požiūris į kenčiantį, apie savižudybę užsimenantį asmenį“, – sakė V. Šap. Psichologė teigė, kad anksčiau nemažai aplinkinių į bandžiusį žudytis ar apie tai užsimenantį žmogų žvelgdavo kaip į manipuliatorių, atsakomybės stokojantį asmenį. Dabar jau vis dažniau pradedama suvokti, kad tai – kenčiantis žmogus, kuriam privalu padėti. „Beje, iš specialistų, susirinkusiųį mokymus, dažnai išgirstu apgailestavimų, kad nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo, todėl nėra ir bendros pagalbos išgyvenančiajam krizę“, – pažymėjo psichologė.

Moko suprasti kenčiantįjį

Kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo stokos įrodymą V. Šap pateikė socialinių darbuotojų jai išdėstytus faktus. Šie, apsilankę šeimoje ir matydami arba įtardami, kad žmogus gali pakelti prieš save ranką, kviečia greitosios medicinos pagalbos specialistus, o su jais kartu atvyksta ir policijos pareigūnai. Tačiau konstatavę, kad „realiai nieko neatsitiko“, o asmuo, kuriam buvo iškviesta pagalba, tikina, esą jos nereikėję, minėtų tarnybų atstovai išvyksta. „Bet taip neturėtų būti. Todėl ir mokome greitosios pagalbos medikus, policininkus, ugniagesius nepasikliauti tokiais tikinimais, o suprasti, kaip iš tiesų tas žmogus jaučiasi. Mokome tai pamatyti ir pajusti, o tada suteikti žmogui reikalingą pagalbą“, – aiškino V. Šap.

Psichologė pažymėjo, kad savižudybių prevencijos srityje aktyviai dirbama jau penkerius metus, per tą laiką mūsų šalyje savižudybių atvejų tikrai sumažėjo. Štai 2014-aisiais nusižudė 935 žmonės, 2015 metais – 896, 2016 metais – 823, 2017-aisiais – 794. 2018 metų duomenys šiuo metu apdorojami. „Ir dar pastebėjau, kad anksčiau Lietuvoje buvo vengiama net ištarti žodį „savižudybė“. Dabar apie savižudybes kalbama kaip apie išties didžiulę problemą ir ieškoma būdų, kaip ją išspręsti“, – sakė V. Šap.

Nepakanka vien vykdyti instrukcijų

Tarp savižudybių prevencijos mokymus jau išėjusių – Pasvalio rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja (bendruomenės pareigūnė) Gintarė Meškienė. „Lietuvos žinioms“ pareigūnė teigė, kad dirbdama dar Kupiškio rajono policijos komisariate pradėjo mokytis, kaip padėti besirengiančiam kelti prieš save ranką. O juk būtent šis rajonas Lietuvoje buvo pirmas, kuriame imta ieškoti būdų įveikti savižudybių problemą. „Dabar išties sugebu atpažinti kenčiantį žmogų, įvertinti jo būklę, pavojų gyvybei, žinau, kaip galiu jam padėti“, – tikino bendruomenės tyrėja.

Anot jos, asmuo, kuris apsiima padėti kečiančiam žmogui, turi ne vien vykdyti instrukcijas, bet ir nuoširdžiai juo rūpintis. „Tenka keltis ir naktimis, skambinti, rašyti žinutes tiems, kurie, kaip buvau pastebėjusi, gali kelti prieš save ranką“, – pasakojo G. Meškienė. Pareigūnė pabrėžė, kad geriausias atlygis už jos darbą – plati žmogaus, buvusio vos per žingsnį nuo savižudybės, šypsena.

Daiva Baronienė   “Lietuvos žinios”

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas