Seimas po svarstymo pritarė 2019 metų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektams, kuriuose nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Šie sprendimai antradienį priimti po svarstymo – tai antrasis, bet ne galutinis, teisės aktų priėmimo etapas. Teisės aktai, kuriuos įtvirtinti socialinio ir sveikatos draudimo tarifai, galutinai įsigalios, jei Seimas patvirtins projektus trečiuoju balsavimu ir jei juos pasirašys prezidentas.
Įmokų tarifai nuo 2019 metų turi keistis, nes mažinant šešėlį darbo santykių srityje nuspręsta sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas. Tai reiškia, kad darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ kitais metais paaugs 1,289 karto, bet darbuotojas nuo savo darbo užmokesčio mokės visą socialinio ir sveikatos draudimo tarifą. Darbdaviui beliks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinį draudimą.
Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60.
Numatytas lubas viršijusiai pajamų daliai taikomas 0 proc. socialinio draudimo įmokų tarifas, tačiau privalomajam sveikatos draudimui lubos netaikomos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad 2019 metais mokestinė našta dirbantiems pagal darbo sutartis turėtų mažėti dėl 0,55 proc. punkto mažesnio valstybinio socialinio draudimo tarifo, 1 proc. punkto mažesnio gyventojų pajamų mokesčio ir neapmokestinamojo pajamų dydžio. Tai galima pasitikrinti pajamų skaičiuoklėje, kurią rasite www.socmin.lt ir www.finmin.lt bei tinklapyje www.KIEK.lt.
Įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims
Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartis. Bendrasis valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo tarifas savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartis, sieks 19,5 proc.
Seimas po svarstymo taip pat sutarė nustatyti dvi savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamąsias bazes ir nustatyti 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio įmokų lubas, kurios yra aktualios keletui savarankiškai dirbančių asmenų grupių. 43 VDU įmokų lubos po reformos iš esmės atitinka 28 VDU lubų lygmenį, kuris egzistuoja šiuo metu.
Nustatomos apmokestinamųjų pajamų bazės:
- 90 proc. asmenims, vykdantiems individualią veiklą (neapima verslo liudijimų turėtojų), ūkininkams ir jų partneriams, kurie deklaruoja pajamas ir kurių ūkis ne mažesnis nei 4 EDV.
- 50 proc. asmenims, kurie negauna autorinių atlyginimų arba pajamų pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, TŪB ir KŪB nariams.
Šiuo metu visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių įmokos mokamos nuo deklaruojamų pajamų, taikoma 50 proc. apmokestinamųjų pajamų bazė.
Kaip mažės apmokestinamoji našta?
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, apmokestinamoji našta savarankiškai dirbantiems asmenims 2019 metais bus mažesnė nei šiais metais.
Mokestinės naštos mažėjimą palyginus su 2018 metais iliustruoja pateikiami pavyzdžiai, kai asmuo deklaruoja gaunantis 1000 eurų pajamų arba kai įmokos mokamos nuo minimalios mėnesio algos.
Kaip žinoma, minimali mėnesio alga 2019 metais bus didesnė ir „ant popieriaus“ sieks 555 eurus pagal būsimą mokesčių sistemą. Tai atitinka 430 eurų pagal dabartinius įstatymus. Šiuo metu minimali alga „ant popieriaus“ siekia 400 eurų.
2018 m. birželio mėnesio duomenimis, individualią veiklą vykdančių asmenų Lietuvoje yra apie 68,8 tūkst., asmenų, kurie gauna autorinį atlyginimą arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš skirtingų draudėjų ar su draudėju nėra susiję darbo santykiais – apie 7,6 tūkst., mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, TŪB ir KŪB narių – 3,4 tūkst., šeimynų dalyvių – 78, individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 8,1 tūkst.
Su verslo liudijimais dirba apie 45,9 tūkst. asmenų, iš jų apie 22 tūkst. teikia auklių paslaugas, vykdo statybos darbus ar užsiima transporto priemonių remontu. Vyriausybė yra apsisprendusi atsisakyti verslo liudijimų auklių paslaugoms, statybos darbams bei transporto priemonių remontui.
Iš viso įmokas mokančių savarankiškai dirbančių asmenų yra apie 134 tūkst.
