Smagi kauniečių kompanija 1931 m. panoro pakeliauti. Po Europą nesitrankė. Užteko vietinių lietuviškų istorinių paminklų. Kelionė autobusu prasidėjo kryptimi link Raudondvario. Ekskursija pabuvojo Raudondvaryje, Gelgaudiškyje ir Jurbarke.
Senuose šaltiniuose rašoma: „Lietuvių moterų globos komitetas ir Kauno miesto ligonių kasa Kauno dienraščių atstovams surengė ekskursiją į Raudondvarį, Gelgaudiškį ir Jurbarką.
Moterų globos komitetas iš žemės ūkio ministerijos paėmęs administruoti Raudondvario rūmus.
Didelio dėmesio yra vertas Gelgaudiškio rūmas. Ten ties Šiline, anapus Nemuno. Rūmai yra kairiajame Nemuno krante. Dvaras skęsta giliuose šlaituose ir parko alėjose.
Moterų globos komitetas Gelgaudiškio dvarą valdo nuo 1923 m. Prie dvaro yra 80 ha žemės, parkai, keli dideli sodai.
Prieš (pirmąjį pasaulinį) karą Gelgaudiškyje gyveno ne vieno dvaro savininkas Komaras. Rūmai – mūriniai, dviejų aukštų. Kaune nerastume nei vieno tokio puikaus namo.
Gelgaudiškio rūmų vidus įrengtas su nepaprastu liuksusu ir ištaigingumu. Grindys išmuštos įvairiais parketais. Sienos išsiuvinėtos brangiais šilkais ir aksomu. Kambariai raudoni, žali, rožiniai. Viskas čia liudija aristokratišką didybę.
Netoli rūmų yra gražus pušynas ir ąžuolynas. Ant vieno kalnelio plyti aikštelė. Pasak vietos žmonių pasakojimų, tai – kartuvių vieta. Čia žiaurumu pasižymėję dvaro šeimininkai Koideliai kardavo darbininkus. Kartuvių stulpus su šaknimis išrovė Komaras ir įrengė čia šokių aikštelę, pastatė paviljoną.
Kiek toliau yra vadinamas žvaigždžių takas. Čia į gražią aikštelę sueina aštuonios alėjos. Kitoje pusėje – minėtų Koidelių amžinojo poilsio vieta. Kai kurie kryžiai su XVIII a. datomis.
Parko pakraštyje tyvuliuoja raudonasis tvenkinys. Vandens spalva – raudona.
Buvusiame magnatų rūme gyvena likimo nuskriausti vaikai: našlaičiai ir vargdieniai. Moterų globos komitetas išlaiko beveik šimtą mažutėlių. Vaikai laikomi čia tol, kol sustiprėja.
Globos komitetas dvare veda ištisą ūkį. Turi nemažą gyvą ir negyvą inventorių: mašinos, įvairūs padargai, aštuoni geri arkliai, devyniolika melžiamų karvių, aštuoniasdešimt kiaulaičių. Tiek Raudondvaryje, tiek Gelgaudiškyje gyvena daugybė našlaičių. Čia yra pradžios mokyklos.“
Po vadinamos žemės reformos buvusių dvarų turtai atiteko Lietuvos valstybei. Ši žemes išdalino Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems savanoriams. Visi dvarai anuomet dažniausiai priklausė lenkams. O lenkai į nepriklausomą Lietuvą po pirmojo pasaulinio karo jau nebesugrįžo. Išlikusiuose rūmuose įsikūrė prieglaudos ir kitos valstybinės įstaigos. Vilkaviškio dvaras 1926 m. į vidų pakvietė kuriją – baltame rūme apsigyveno šventieji tėveliai.
