Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai, atsižvelgę į nevyriausybinių organizacijų pateiktus prašymus, ėmėsi politinės lyderystės įteisinti Lietuvoje ugdymąsi šeimoje.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, vis labiau įsigali lanksčios darbo formos, didėja tėvų galimybės ir noras pritaikyti ugdymo procesą pagal individualius mokinio poreikius, todėl šis ugdymo modelis tampa vis aktualesnis. Konferencijoje švietimo specialistai ir ugdymosi šeimoje praktikai aptarė įvairius ugdymosi šeimoje aspektus. Apžvelgė dabartinę situaciją Lietuvos mokyklose. Kaip jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai? Kodėl Lietuva pirmauja Europoje vaikų savižudybių skaičiumi? (per metus nusižudo 1 klasė vaikų). Kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis? (Švietimo kokybės žemėlapis. https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/kiti/Švietimo%20kokybės%20žemėlapis0424.pdf Ar šiandien mes turime alternatyvą mokyklai? Ar turime teisę rinktis kažką kito?
Pagal mokyklų statistiką: 1/4 Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. Lietuva yra 55 vietoje, stipriai nutolusi nuo EBPO vidurkio. MOKINIŲ SAVIJAUTA – PRASTA, DAUGIAU KAIP PUSĖ PATIRIA PATYČIAS. 31% Mokinių jaučiasi vieniši: 2 vieta iš 72 šalių. Jaučiasi pašaliniai mokykloje: 3 vieta iš 72 šalių. 31 % Mokykloje jaučiasi tiesiog nejaukiai, ne savo vietoje: 5 vieta iš 72 šalių. 54 % Mokinių patiria patyčias… (Duomenys: tarptautinis HBSC tyrimas, 2015)
„Valstybės įstaigos juk turi tarnauti žmogui ir švietimo sistema tėra paslauga, kaip ir gydymas… Staiga ši paslauga virsta prievolė be jokios laisvės rinktis ir dar patys turime susimokėti už visą šitą mokėdami mokesčius…“- kalbėjo teisininkas Ramūnas Aušrotas. Tai mes ar turime laisvą valią rinktis?
Mokymosi šeimoje asociacija bei kiti rūpestingi tėvai ir organizacijos, jau 7 metai siekia įteisinti ugdymosi šeimoje įstatymą. Norima suteikti šeimoms galimybę ir prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems šeimose, kaip alternatyvą dabartinėms mokykloms. Jau keli dešimtmečiai daugumoje pasaulio šalių (Amerika, Švedija, Danija, Anglija, Airija…), įskaitant ir mūsų artimiausias kaimynes (Latvija, Lenkija, Estija, Rusija) ši praktika puikiai pasiteisina. Tačiau Lietuvoje, dėl šio įstatymo priėmimo dar kyla klausimų, o gal ir baimių. Pagal kitų šalių statistika tik 2 proc. šeimų pasirenka tokį mokymosi būdą. Šeimos labai atsakingai į tai žiūri, konsultuojasi, bendradarbiauja su mokykla.
„Šiandien turime tiek informacijos apie pasiteisinančius ir efektyvius mokymosi modelius: apie įtraukųjį ugdymą, individualizavimą, diferencijavimą, refleksijos svarbą. Turime nuostabius ugdymą reglamentuojančius dokumentus. Vedantieji pasaulio universitetai ieško nešabloniškai mąstančių studentų, darbuotojų, bet Lietuvoje kol kas nėra tokios terpės ugdyti vaikus kitaip. Kas nutinka, kad šiandieninė mokykla ne transformatyvus XXI a. atitinkanti ugdymosi modelis, o XIX a pab. mokyklos „Euro remontas”? „- konferencijoje pasisakė Julija Ladygienė švietimo konsultantė, mokytoja, „Mokymosi šeimoje“ asociacijos narė.
„Mokyklų sistema netenkina visų individualių poreikių. Mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl pageidaujantiems turėtų būti sudaryta galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę.“-toliau pratęsė mintį Jolanta Lipkevičienė, Žaliosios gamtos mokyklos direktorė.
Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti ugdymąsi šeimoje ir suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir individualius poreikius rinktis mokymosi formą. Tokiu atveju vaikai, nepriklausomai nuo jokių papildomų sąlygų, galėtų savarankiškai mokytis nelankydami mokyklos kasdien. Tokiu būdu būtų suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą ir sudarytos palankios sąlygos jo savarankiškam mokymuisi.
Toks mokymosi būdas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę, už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams labiau įsitraukti į vaikų mokymą.
Mokymosi šeimoje asociacijos narė Neringa Streikienė
