Labiausiai šiemet įsigyti automobilį Baltijos šalyse yra nusiteikę lietuviai – tai planuoja padaryti kas trečias (34 proc.) apklaustasis, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Daugiausia respondentų žada rinktis naudotą, 5–10 m. automobilį.
Visiškai naują automobilį šiemet įsigyti planuoja po 6 proc. respondentų Lietuvoje ir Latvijoje ir 4 proc. Estijoje, naudotą, bet ne senesnį nei 5 m. – 10 proc. Lietuvos, 8 proc. Latvijos ir 5 proc. Estijos apklaustųjų. 13 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 4 proc. estų apklaustųjų ketina įsigyti 5–10 m. senumo automobilį, o atitinkamai 5 proc., 4 proc. ir 2 proc. respondentų – senesnį nei 10 metų.
Dauguma respondentų automobilio šiemet neplanuoja įsigyti (49 proc. lietuvių, 55 proc. latvių ir 73 proc. estų). „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, įprastai automobilį gyventojai keičia kas 5 metus, todėl toks lietuvių nusiteikimas įsigyti automobilį viršija lūkesčius.
„Estijoje nuo 2025 m. įsigaliojo naujas visuotinis automobilio mokestis, todėl daugelis gyventojų, ketinę atsinaujinti transporto priemonę, suskubo tai padaryti dar metų gale. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, automobilių pardavimai stipriai pradėjo augti nuo 2024 m. rugsėjo. Palyginimui, 2024 m. lapkritį Estijoje registruota 81 proc., o gruodį – 97 proc. daugiau automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Tuo metu Lietuvoje matome kiek pozityvesnę situaciją – toliau mažinamos bazinės palūkanų normos ir numatomas atlyginimų augimas didina gyventojų galimybes įsigyti brangesnius pirkinius“, – teigia Vaidotas Gurskas.
Anot jo, Estijos vartotojų lūkesčius ir ketinimus leisti pinigus stambiems pirkiniams neigiamai veikia ir silpnas Estijos ekonomikos ciklas. Be to, didžiausias Baltijos regione gyventojų skolos lygis riboja Estijos vartotojų galimybes leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms, kadangi estai santykinai didesnę dalį savo finansų turi skirti paskolų aptarnavimui.
Vis dėlto, nors Lietuvos vartotojų nuomonė apie savo finansus 2024 m. spalį ir lapkritį buvo geriausia per visą rodiklio istoriją, nuo 2001 m., tačiau naujų lengvųjų automobilių registracijų skaičius atsigauna lėtai ir stipriai atsilieka nuo piko, fiksuoto COVID-19 pandemijos metu.
„Nuo pasiekto minimumo 2022 m. vasarą registracijos apimtys pakilo 18 proc., tačiau jos lieka beveik 40 proc. mažesnės nei piko metu. Tikėtina, kad gyventojų norą leisti pinigus tokiems stambiems pirkiniams kaip automobiliai stabdo vis dar aukštas bazinių palūkanų ir kainų lygis šalyje. Įtakos tokiai statistikai gali turėti ir silpnėjanti elektromobilių paklausa. Valstybės duomenų agentūros ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad 2024 m. lapkritį pirmą kartą registruotų naujų elektromobilių 12 mėn. slankusis vidurkis buvo mažiausias nuo 2023 m. rugsėjo“, – įžvalgomis dalijasi Vaidotas Gurskas.
Jis priduria, kad sulėtėjusią naujų elektromobilių rinką gali padėti išjudinti į Baltijos šalis įžengusi elektromobilių milžinė „Tesla“, atidariusi atstovybę Vilniuje, bei Estijoje pradėjusi veikti „BYD“, bet daug priklausys ir nuo elektromobilių infrastruktūros plėtros, pingančių naudotų elektromobilių, o svarbiausias vaidmuo ir toliau teks ekonominei šalies būklei.
*„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gruodį. Internetinės apklausos būdu apklausta mažiausiai po 500 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
