Širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių mūsų šalyje, o jų rizika vyresniame amžiuje didėja.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė pastebi, kad senjorai vis dažniau konsultuojasi, kaip prevenciškai pasirūpinti savo širdimi, todėl ji įvardija, kokius dažniau patarimus jiems duoda.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika
„Natūralu, kad su amžiumi mūsų organizmas keičiasi. Kraujagyslės standėja, kraujo spaudimas dažniau padidėja, o širdis turi dirbti stipriau, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Be to, per daug metų kaupiasi įvairūs pažeidimai, kuriuos sukėlė netinkama mityba, stresas, žalingi įpročiai ar sėdimas gyvenimo būdas. Visa tai padidina riziką susirgti tokiomis ligomis kaip aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas ar infarktas“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.
Anot jos, didesnė rizika išsivystyti širdies ligoms kyla tiems, kurie turi genetinį polinkį – pavyzdžiui, jų šeimoje yra buvę infarktų ar insultų atvejų.
„Taip pat širdies ir kraujagyslių ligos dažniau gali pasivyti žmones, sergančius cukriniu diabetu, turinčius antsvorio problemų, rūkančius, mažiau judančius ir neprižiūrinčius savo mitybos. Be to, lytis irgi daro įtaką – vyrai linkę sirgti dažniau, bet po menopauzės rizika stipriai padidėja ir moterims“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Simptomai, kurių nevalia ignoruoti
„Ne visi širdies ir kraujagyslių ligų simptomai yra akivaizdūs. Dažniausiai tai – dusulys vaikštant, spaudimas ir skausmas krūtinėje, nuovargis net po nedidelio fizinio krūvio, galvos svaigimas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas. Kartais širdies ligos pasireiškia ir netipiškai – kaip virškinimo sutrikimai, pykinimas ar net depresijos simptomai. Todėl labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją“, – pataria G. Nienė.
Vaistininkės teigimu, net jei nesiskundžiama sveikata, vyresniame amžiuje profilaktines patikras reikėtų pasidaryti bent kartą per metus. Sergant lėtinėmis ligomis – dažniau, kaip rekomenduoja gydytojas.
Rūpinkitės savo širdimi kasdien
Pasak vaistininkės, geriausia nelaukti pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, o užkirsti jiems kelią iš anksto.
„Visų pirma, nepamirškite judėti – kasdienis fizinis aktyvumas, kaip pasivaikščiojimas, mankšta ar darbas sode, padeda stiprinti širdį ir palaikyti kraujotaką. Taip pat rinkitės sveikesnį maistą – valgykite daugiau daržovių, pilno grūdo produktų bei ribokite sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekius“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Ji pataria pasidaryti kraujo tyrimus, kurie padėtų įsitikinti, ar jūsų organizmui netrūksta širdies veiklai ir kraujotakai svarbių medžiagų.
„Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai magnio, kalio, omega–3 riebalų rūgščių, vitamino D ir B grupės vitaminų. Magnis ir kalis padeda palaikyti normalų širdies ritmą, omega–3 padeda reguliuoti kraujospūdį ir gerina kraujagyslių elastingumą, o B grupės vitaminai svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai. Tuo tarpu D vitaminas padeda palaikyti sveikas kraujagyslių sieneles, gerina jų elastingumą ir gali užkirsti kelią aterosklerozei“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Anot jos, šių medžiagų galima pakankamai pasisavinti iš maisto produktų, tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei kraujo tyrimai rodo didelių medžiagų trūkumą, gydytojas gali patarti vartoti maisto papildus.
Svarbiausios medžiagos širdžiai
Magnis – jo galima pasisavinti valgant riešutus, sėklas, viso grūdo produktus ir žalios spalvos daržoves.
Kalis – aptinkamas bananuose, džiovintuose vaisiuose, pupelėse, pomidoruose ir bulvėse.
Omega–3 riebalų rūgštys – gausu riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša, skumbrė ar sardinės, taip pat linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose.
B grupės vitaminai – jų galima rasti kiaušiniuose, liesoje mėsoje, ankštinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir žaliose salotose.
Vitaminas D – nors šio vitamino daugiausia gauname per odą, kai ji veikiama saulės spindulių, taip pat jo yra riebiose žuvyse, kiaušinio trynyje ir pieno produktuose.
