Vasara yra atostogų ir kelionių metas. Vieni žmonės ieško įspūdžių svečiose šalyse, kiti priešingai – grįžta vasaroti į gimtąją šalį. Deja, net atostogų metu niekas nėra apsaugotas nuo netikėtumų ir nuo situacijų, kai skubiai prireikia ugniagesių gelbėtojų, policijos ar medikų pagalbos. Žinoma, tokiais atvejais gelbsti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112. Tačiau padėtis komplikuojasi, jei būnant vienoje šalyje reikia susisiekti su kitos šalies tarnybomis. Ar tokiu atveju galima skambinti numeriu 112?
Prieš kelias dienas šis klausimas kilo ir mūsų tautietei, atvykusiai atostogų iš Nyderlandų. Viešėdama gimtinėje ji sužinojo, jog į jos namus viename Nyderlandų mieste laužiasi nekviesti svečiai.
Surinkusi skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerį 112, moteris buvo sujungta su Bendruoju pagalbos centru Lietuvoje. Į skambutį atsiliepusiam Vilniaus skyriaus skambučių operatoriui ji trumpai apibūdino situaciją ir pasiteiravo, ar įmanoma būtų sujungti su kitos šalies policija.
Skambučių operatoriui jos klausimas nebuvo netikėtas. Pasinaudojęs specialia kontaktų baze, jis netrukus sujungė moterį su skambučių centru Nyderlanduose, kuris savo ruožtu peradresavo skambutį atitinkamo miesto policijai. Praėjus vos 2 minutėms moteris jau kalbėjo su savo gyvenamosios vietos policijos atstove, patvirtinusia, jog patruliai jau vyksta į jos namus.
Tokie pagalbos prašymų peradresavimai – tarpvalstybinio bendradarbiavimo rezultatas. Dar 2009 metais Europos skubios pagalbos numerio asociacija (EENA) ėmėsi iniciatyvos sukurti specialią kontaktų bazę, leidžiančią tarnyboms susisiekti su kolegomis kitoje šalyje. Vėliau tokios skubiosios pagalbos tarnybų kontaktų bazės tvarkymas ir saugumo užtikrinimas patikėtas Europos ryšių biurui (ECO) Kopenhagoje (Danija).
Bendradarbiaujančios šalys, pasinaudodamos bazėje esančiais kontaktais, gali perduoti vienos kitoms pagalbos prašymus, kai pagalbos reikia už jų valstybės ribų, ir tokiu būdu pagerinti saugumo ir pagalbos užtikrinimą savo šalių gyventojams.
Bendrasis pagalbos centras Lietuvoje gali susisiekti su 25 Europos šalimis: Airija, Andora, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Jungtine Karalyste, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Moldova, Norvegija, Nyderlandais, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šiaurės Makedonija, Švedija, Vengrija.
Deja, šioje kontaktų bazėje kol kas nėra tokių didelių šalių kaip Prancūzija ar Vokietija, todėl su tų šalių tarnybomis susisiekti itin sudėtinga arba net neįmanoma.
Bendrajam pagalbos centrui dažniausiai tenka bendradarbiauti su kolegomis iš Latvijos, taip pat Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedijos. Su Nyderlandais kontaktai nėra labai dažni. Minėtas įvykis buvo tik trečias šiais metais.
Tačiau, nepaisant glaudaus skirtingų šalių bendradarbiavimo, visada geriau, kai pagalba kviečiama iš įvykio vietos ir iš tos šalies, kur ir reikia pagalbos. Kitoje vietoje esantys pranešėjai ne visada gali atsakyti į pagalbos tarnyboms kylančius klausimus, taip pat dėl kalbos barjero gali būti sudėtinga išsiaiškinti vietovardžius, kitas įvykio detales. Na, ir žinoma, skambinant tiesiogiai į pagalbos prašymus galima reaguoti daug greičiau.
