Dėl didžiųjų metų švenčių, gruodis neretai tampa susitikimų ir vakarėlių mėnesiu: susitinka seniai matyti giminaičiai bei draugai, džiaugiamasi vienas kito draugija, pramogaujama. Ne paslaptis, kad šventiniu periodu taip pat dažniau būna vartojamas ir alkoholis.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Faustas Bertulis pastebi, kad, deja, tačiau žmonės vis dar yra linkę nuvertinti alkoholio poveikį organizmui, o dažniausios klaidos padidina apsinuodijimo ir kitų sveikatos sutrikimų riziką.
Remiantis naujausiais OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development, Health at a Glance 2025) duomenimis, gryno alkoholio kiekis per metus, tenkantis vienam lietuviui, sulaukusiam 15 metų, yra 11 l. Per pastaruosius 10 metų šis skaičius sumažėjo 3,5 l (32 proc.), tačiau nepaisant tokio ženklaus pokyčio, OECD paskelbtą sveikatos rizikų vidurkį (8,5 l) lietuviai vis dar viršija.
„Svarbu suvokti, kad alkoholis savaime yra nuodas organizmui – saugaus alkoholio kiekio nėra. Jis paveikia visų organų, ypač širdies, kasos, kepenų ir net smegenų funkcijas bei yra viena dažniausių mirties, neįgalumo ir nelaimingų atsitikimų priežasčių visame pasaulyje. Ypač tarp darbingo amžiaus žmonių. Statistika rodo, kad vienas iš keturių suaugusiųjų per pastaruosius metus prisipažino bent kartą per mėnesį padauginę alkoholio“, – sako vaistininkas F. Bertulis ir priduria, kad per didelis alkoholio vartojimas taip pat siejamas su onkologinių ligų išsivystymu, depresijos, generalizuoto nerimo sutrikimo atsiradimu bei, žinoma, alkoholio vartojimo sutrikimu.
Vaistininkas primena, kad tarptautiniai duomenys rekomenduoja neviršyti 1 standartinio gėrimo per dieną moterims ir 2 – vyrams. Standartinis gėrimas turi apie 10 g gryno alkoholio – tai atitinka 250 ml alaus, 100 ml vyno arba 30 ml stipriojo gėrimo.
„Tačiau reikia suprasti, kad šios ribos nereiškia, jog toks alkoholio nepadarys fizinės, socialinės ar psichologinės žalos. Tai tik orientyras, parodantis, kada rizika tampa itin didelė. Negana to, jei asmuo šeimoje turi alkoholio vartojimo sutrikimą turinčių žmonių, psichikos sveikatos sutrikimų, yra jaunas ir supamas ydingos socialinės aplinkos – perteklinio alkoholio vartojimo grėsmė dar labiau išauga“, – aiškina F. Bertulis.
Šventinė nuotaika neturėtų užgožti rūpesčio savo sveikata
Pasak F. Bertulio, švenčių metų alkoholio vartojimas visuomenėje įprastai padažnėja, o kartu ir prasta savijauta, apsinuodijimai, dehidratacija ir kitos nemalonios sveikatos būklės. Vaistininkas pabrėžia, jog kiekvieno žmogaus organizmas gali skirtingai reaguoti net į tą patį alkoholio kiekį, todėl labai svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai žiūrėti į šventines linksmybes.
„Alkoholio toleravimą lemia amžius, lytis, kūno masė, sveikatos būklė, todėl vieniems nemalonūs simptomai pasireiškia greičiau nei kitiems. Negana to, pats žmogaus elgesys ir pasirinkimai gali nemenkai prisidėti prie prastos savijautos“, – perspėja jis.
Kitos dažnos klaidos: greitas skirtingų gėrimų maišymas, per mažas vandens suvartojimas, nikotino ir kofeino vartojimas vakarėlio metu, – visa tai dar labiau skatina dehidrataciją ir širdies ritmo svyravimus. Vaistininkas paaiškina, kad alkoholis taip pat sukelia klaidingą atsipalaidavimo pojūtį, nes iš tiesų jis neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, tad vėliau nerimas tik sustiprėja. Be to, alkoholis trikdo miego kokybę – atsikelti tampa dar sunkiau, o savijauta ryte dažnai būna prastesnė nei tikėtasi.
Kaip įveikti rytą po švenčių?
Anot vaistininko F. Bertulio, jei visgi pasirenkama vartoti alkoholį, labai svarbu vėliau padėti organizmui atsistatyti. Po alkoholio vartojimo kepenims labiausiai padeda vanduo ir elektrolitai, nes jie padeda greičiau pašalinti toksinus.
„Pagirių metu svarbiausia – hidratacija ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimas. Raginčiau gerti vandenį, švelnias arbatas, mineralų ir elektrolitų tirpalus, vengti stiprios kavos, rinktis lengvą maistą kuriame daug antioksidantų, ypač vitaminų C ir E, taip pat magnio, kalio, vitamino B1, sveikųjų riebalų, nepamiršti papildyti mitybą baltymų turinčiu maistu. Šios medžiagos padeda kepenų ląstelėms atsistatyti ir paskatina toksinų pasišalinimą. Fizinis aktyvumas taip pat gali pagreitinti organizmo atsigavimą, nes gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą“, – tikina jis.
Jei jaučiami stiprūs skausmai, gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo skausmo, tačiau jais piktnaudžiauti nereikėtų, kadangi skrandis ir kepenys jau yra dirginami alkoholio. Vaistininkas priduria, kad jeigu bloga savijauta išlieka ilgiau nei 72 valandas, atsiranda stiprus silpnumas, kvėpavimo, širdies ritmo sutrikimai, vėmimas, žema kūno temperatūra, traukuliai ar neurologiniai simptomai – būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
F. Bertulis primena, kad šventinis džiaugsmas nepriklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, o sveikata – didžiausia dovana, kurios negalime pakeisti kitomis.
