Apėmus prastai nuotaikai, liūdesiui po nesėkmės, ne vienas ištariame: „man depresija“. Esame ir kitam įpratę mestelti – „mažiau depresuok“.
„Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas rodo, kad jausti neigiamas emocijas yra normalu – tą patiria 3 iš 4 gyventojų. Tačiau ar tinkama dėl to priskirti sau rimtą sutrikimą? Psichoterapeutas Dainius Jakučionis įspėja – neatsargios etiketės, kurias sau ar kitam žmogui klijuojame, gali kurti dirvą nepagrįstoms savidiagnozėms arba ilgainiui sutrukdyti laiku kreiptis profesionalios pagalbos.
Pagalvokite – kokias kasdienes emocijas jutote dažniausiai pastaruoju metu? Džiaugsmą, ramybę, meilę, energiją – o gal nuovargį, nerimą, stresą, liūdesį? Pirmas toks Lietuvoje atliktas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad didžiajai daliai visuomenės būdingas visas spektras jų. 69 proc. nurodė jutę bent vieną teigiamą emociją, 72 proc. – bent vieną neigiamą.
„NSI tyrimas – tai ne tik momentinė būklės nuotrauka, bet ir ilgalaikis įrankis stebėti Lietuvos visuomenės gerovę. Apklausę gyventojus, gavome unikalių įžvalgų – pavyzdžiui, kad žmonės dažnai jaučiasi laimingi, patenkinti gyvenimu ir mato jo prasmę, tačiau emocinė sritis išlieka mišri – nors atsipalaidavimo ir laimės lygiai aukšti, nerimo ir liūdesio ženklų taip pat netrūksta. Šie duomenys leis kurti tikslingesnes prevencines programas ir edukuoti visuomenę, kad savijautą pradėtume vertinti ne kaip šalutinį, bet kaip pagrindinį gyvenimo kokybės rodiklį“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Tyrimo duomenimis, maždaug kas penktas gyventojas pastaruoju metu itin dažnai jautė liūdesį. Matant socialiniuose tinkluose kitų demonstruojamą laimę, lengva susikurti įvaizdį, neva visų gyvenimai yra tik gražūs, džiaugsmingi – ir pradėti galvoti, kad „su manimi kažkas negerai“.
Psichoterapeutas D. Jakučionis pripažįsta – būti su liūdesiu tikrai nėra lengva, ir normalu taip jaustis. Tačiau jis kviečia paieškoti, dėl ko jį jaučiate, o ne skubėti sau rašyti diagnozių. Ir prisiminti – matydami kitų nudailintas žinutes ir nuotraukas socialinėje erdvėje, mes iš tiesų nematome visko.
„Depresija“ kaip kasdienė frazė – ar tai padeda, ar kenkia?
Kas nutinka, kai žmogus pasijautęs liūdnas po nesėkmės iškart priskiria sau depresiją? Pasak D. Jakučionio, pavojus slypi ne tik netikslume, bet ir galimose realiose pasekmėse emocinei sveikatai.
„Rizika būna tada, kai nėra depresijos simptomų, tačiau žmogus pasijautė liūdnas dėl kažkokio įvykio ar situacijos, ir tai trunka kelias dienas. Bėda ta, kad mes reaguojame į žodžius – jei dažniau sau kartojame „sergu depresija“, tai ir patys tuo patikime. Ir jei be užklijuotos depresijos etiketės žmogui liūdesys praeitų per pora dienų, tai su ja jis gali užtrukti ilgiau ir sutrikdyti normalią savijautą“, – pastebi specialistas.
Kitas pavojus – dėmesio iškraipymas. Jei jau patikime, kad turime depresiją, mūsų dėmesys linksta tai patvirtinančių faktų link, sako psichoterapeutas: „Nepastebime, kai kiti mums pasako komplimentą, pagiria ar parodo meilę, o akcentuojame, kai kažkas gal nemandagiai bendravo ar nemaloniai pasižiūrėjo. Nematome priešingų momentų – kad ne viskas tik liūdesys“.
D. Jakučionio teigimu, lengva ranka sau pačiam priskiriama depresija nuvertina pačią ligą ir tikrą jos diagnozę. O tai gali turėti pasekmių ir pagalbos reikiantiems asmenims, ir visuomenės emocinei sveikatai plačiąja prasme. Jos indeksas, anot NSI duomenų, šalyje siekia tik 61,5 balo iš 100 – tai reiškia ribinę arba mažesnę emocinę gerovę.
„Jei visiems „yra depresija“, tai kažkas gali pradėti galvoti, kad čia visi išsigalvoja – o tai kenkia žmogui, kuris tikrai serga depresija, nes jam kyla minčių apie savo silpnumą, išsigalvojimą ir pan. Tad svarbu kilus klausimams pasikalbėti su specialistu ir neskubėti sau diagnozuoti kažko, o geriau nueiti ir išsiaiškinti su profesionalu“, – pataria psichoterapeutas.
Ženklai, kurių ignoruoti nevalia
Pasak D. Jakučionio, visos emocijos – ir džiaugsmas, ir liūdesys – yra normalios ir turi savo paskirtį. Pavyzdžiui, liūdesys dažniausiai primena, kad kažko brangaus netekome. Jis savaime nėra blogas – tiesiog primena tai, kas mums svarbu.
„Nuo liūdesio nereikia bėgti – reikia pabūti ir suprasti, apie ką jis yra. Bandymas vengti nemalonių emocijų duoda priešingą rezultatą – priveda iki nemalonių būsenų, kuriose žmogus jaučia vis daugiau ir daugiau jų. Nes nuo savęs nepabėgsi, mūsų emocijos visada yra su mumis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau kaip atskirti kasdienį emocinį diskomfortą nuo ligos? D. Jakučionis įvardija pagrindinius depresijos požymius, kuriuos gali pastebėti ne tik specialistas, bet į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ir pats žmogus, artimieji:
- Socialinis atsitraukimas ir izoliacija – nenoras susitikti su artimaisiais, draugais.
- Anhedonija – prarandamas malonumas ir nebedžiugina dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą.
- Atsakomybių nebevykdymas – blogėjantys pažymiai, darbo rezultatai, asmeninė higiena.
- Rizikinga elgsena – kai kurie gali pradėti rizikingai vairuoti, vartoti psichoaktyvias medžiagas.
- Dažnesnis susierzinimas ar pyktis, daugiau kalbėjimo apie beviltiškumą, kaltę, nusivylimą savimi.
- Apetito ir svorio pokyčiai, miego sutrikimai, fizinis sulėtėjimas – taip pat galimi požymiai, kuriuos pastebi ir artimieji.
„NSI tyrimas patvirtina – emocijų svyravimai, skirtingos nuotaikos ir jausmai yra žmogiška. Bet labai svarbu – jei nemalonios emocijos užtrunka ir tęsiasi daugiau laiko nei malonios, ir tai trunka ilgiau nei 2 savaites, tada reikėtų kreiptis pagalbos. Ne sau diagnozuoti pasiskaičius ar pasidarius moksliškai nebūtinai patikimą testą internete, o pasikalbėti su specialistu“, – pabrėžia psichoterapeutas.
