Lapkričio 18-19 d. Marijampolėje vyko mokymai socialinių dirbtuvių specialistams, teikiantiems paslaugas asmenims su psichosocialine ir (ar) intelekto negalia.
Mokymų cikle iš viso numatyti 6 mokymai įvairiuose Lietuvos regionuose (jau vyko Šiauliuose, Klaipėdoje bei Vilniuje). Mokymų dalyviai ne tik gilina jau turimas žinias, bet ir įgyja praktinių įgūdžių, reikalingų darbui socialinėse dirbtuvėse su pažeidžiamais visuomenės nariais.
Žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia neretai atimama teisė spręsti svarbius asmeninio gyvenimo klausimus. Tai silpnina žmonių savarankiškumą. Kartais vien dėl artimųjų nepasitikėjimo jais susiklostė ir įsitvirtino tam tikras sąstingis ir buityje: negebėjimas pačiam išsiskalbti drabužius, pasišildyti maisto, susitvarkyti savo aplinką. Štai su tokiais atvejais susiduria socialiniai darbuotojai, kai pradeda teikti pagalbą šiems žmonėms. Vis dar net paprasčiausius sprendimus už juos priima kiti – šeimos nariai, globėjai, institucijų atstovai.
Tikru proveržiu tampa socialinės dirbtuvės, kuriose lankytojai ne tik bendrauja ar užsiima įdomia veikla, bet ir mokosi darbinių įgūdžių ir tampa savarankiškesni. Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
„Norint padėti asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, būtina suvokti jų psichologinius resursus, mokėti juos identifikuoti. Teorinių žinių taikymas praktinėje veikloje sėkmingesnis, kai specialistai įgyja reikiamų žinių, įsigilina į situacijas ir geba jas spręsti,” – teigia mokymus vedanti Profesinio meistrystės centro lektorė Olga Petrik.
Į mokymus susirinkę socialinių dirbtuvių darbuotojai ne tik gilino žinias, bet ir kalbėjosi apie iššūkius, kurių šiame darbe yra nemažai. Kaip pabrėžia O. Petrik, nepasitikėjimas ar net nuvertinimas, kalbant apie šių neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką, dar vis pastebimas tarp darbdavių bei kitų visuomenės narių. „O ir jiems patiems nedrąsu ateiti į atvirą darbo rinką. Bet jau yra ir teigiamų pavyzdžių,” – sako lektorė.
„Mūsų socialinės dirbtuvės veikia pusantrų metų, šiuo metu lankosi 12 asmenų su intelekto ir psichosocialine negalia. Jie jaučiasi čia kaip namuose, kiekvieną dieną ateina, praleidžia užsiėmimus tik ligos atveju,” – teigia Agnė Kralikienė, besidarbuojanti Marijampolės socialinėse dirbtuvėse „Pastelės namai”. A. Kralikienė su džiaugsmu pasakoja apie tai, ką lankytojai sukuria dirbtuvėse ir kiek laiko kuria, dailina kiekvieną spalvotų šachmatų figūrą. Šachmatų, domino kaladėlių bei edukaciniai rinkiniai yra vieni populiariausių gaminių, kuriuos ikišventiniu laikotarpiu noriai įsigyja įmonės ar ugdymo įstaigos. „Pastelės namai” turi ir savo internetinį puslapį.
Taigi socialinių dirbtuvių projektas Lietuvoje sėkmingai įsitvirtina. Štai Jurbarko socialinės dirbtuvės jau beveik metus vietiniams gyventojams teikia skalbimo, džiovinimo, lyginimo paslaugas. Pasikeisdami čia dirba 16 asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Darbu jie labai patenkinti, o klientų, kuriems reikia tokios paslaugos, nuo veiklos pradžios išaugo trigubai.
„Mane pamokino lygint su volu, iš pradžių nelabai sekėsi, bet po truputį pradėjau lygint,” – nauja patirtimi dalijasi Violeta. Dabar ji jau lygina ne tik mažų pagalvėlių užvalkalus, bet ir patalynę.
O Kazlų Rūdoje įsikūrusios „Galimybių dirbtuvės” dar tik žengia savo pirmuosius žingsnius. Pradėjo nuo kanceliarinių aplankų lankstymo, o dabar dirbtuvių lankytojai užsiima ir kūrybiškesne veikla. Iš medžio gamina dailias eglutes ar kitas dekoracijas, siuva krepšelius, dekoruoja pagalvėlių užvalkalus. O įsigijus lazerinį pjaustymo aparatą, gaminių bus ir įvairesnių, bet kol kas dirbtuvių lankytojai dar mokosi dirbti su juo.
„Prieš įsidarbindama čia baiminausi, nes nežinojau, ko tikėtis. Dabar esu labai patenkinta. Dirbtuvėse mes kuriam stebuklus: paimam senienas ir padarom iš jų gražių dalykų”,− apie socialinių dirbtuvių teikiamą džiaugsmą ir naudą čia besilankantiems gyventojams sako Edita Petraitienė, Kazlų Rūdoje veikiančių „Galimybių dirbtuvių” darbuotoja.
Šios permainos keičia gyvenimus – jos suteikia daugiau orumo, savarankiškumo ir pasitikėjimo žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią bei jų šeimoms. Tačiau jos taip pat praturtina socialinių darbuotojų kasdienybę. Kai atsiranda daugiau galimybių kurti įtraukią aplinką ir matyti, kaip keičiasi žmonių gyvenimai, socialinis darbas įgauna dar gilesnę prasmę.
Gruodžio 9-10 d. socialinių dirbtuvių darbuotojai pakviesti į mokymus Kaune. Mokymus organizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdo VšĮ „Problemų sprendimo centras”.
