Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 154 žemės sklypus ir juose esančius objektus – inžinerinius tinklus ir statinius – dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Tam šį trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.
„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo progresas yra strateginės reikšmės uždavinys Lietuvai ir Baltijos regionui. Vienas iš būdų paspartinti europinės geležinkelio vėžės tiesimo darbus – nedelsiant išpirkti konkrečius sklypus ir pradėti jau identifikuotų geležinkelių infrastruktūros objektų ir tiltų projektavimą ir statybas Lenkijos sienos link. Tai ypač svarbu, siekiant kuo greičiau sujungti Baltijos šalis su bendru Europos geležinkelio tinklu, taip pat karinio mobilumo tikslais“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu jau yra identifikuotos konkrečios „Rail Balticos“ projekto geležinkelio linijai Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas) modernizuoti reikalingos teritorijos ir numatytos 14 tam tikrų ,,taškinių“ infrastruktūros objektų (automobilių viadukai ir gyvūnų perėjos virš geležinkelio kelio), kurie būtų statomi modernizuojant šią geležinkelio liniją, vietos.
Valstybės nuosavybėn planuojama įsigyti 154 žemės sklypus ar jų dalis, kurių bendras plotas – apie 130 ha. Žemės sklypai būtų išperkami, atsižvelgiant į rinkos vertę, atlikus individualų vertinimą.
„Projekto apimtys Lenkijos sienos link yra labai didelės. Tad tokia projekto įgyvendinimo taktika, kuomet iš pradžių pastatomi konkretūs infrastruktūros objektai, o tik vėliau statoma geležinkelio linija, ne tik spartins projekto įgyvendinimą, bet ir bus naudinga tiek rinkos dalyviams, tiek netoli būsimų infrastruktūros objektų gyvenantiems žmonėms. Pastarieji turės galimybę anksčiau pradėti naudotis naujai pastatyta infrastruktūra. Tuo tarpu projekto skaidymas į mažesnes apimtis lems ir didesnį pirkimų kiekį. Taigi daugiau rinkos dalyvių galės dalyvauti pirkimuose teikdami pasiūlymus projektavimo bei rangos paslaugoms“, – pažymi AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Preliminariais AB ,,LTG Infra“ skaičiavimais, įvertinus bendrą identifikuotų žemės sklypų plotą, jų pirkimo išlaidos sudarytų apie 2,6 mln. eurų.
Planuojama, kad „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas) modernizavimo specialusis planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti 2023 m. pabaigoje.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ projektą (žemės paėmimo procesus ir kompensacijas): čia.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
