Bėgimas – vienas veiksmingiausių būdų stiprinti savo sveikatą. Ši veikla gerina širdies darbą, didina ištvermę bei mažina streso lygį. Visgi svarbu žinoti, kad netaisyklingas ir neapgalvotas bėgimas gali būti rizikingas sveikatai, todėl užsiimant fizine veikla būtina stebėti savo širdies ritmą, taip užtikrinant, kad bėgimas taptų nauda, o ne žalotų jūsų organizmą.
„Stebėti savo širdies ritmą bėgimo metu yra itin svarbu, kadangi jis parodo, kaip jūsų širdis reaguoja į fizinį krūvį. Per aukštas pulsas gali signalizuoti, kad krūvis yra per didelis ir gali būti pavojingas, ypač tiems, kurie turi širdies problemų ar yra naujokai sporte. Sekdami širdies ritmą galime pasirinkti saugią, individualiai pritaikytą fizinio aktyvumo intensyvumo ribą ir išvengti galimų širdies perkrovos rizikų“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.
Svarbu kiekvienam atrasti sau tinkantį širdies ritmą
Profesionalus bėgikas Egidijus Adomkaitis dalijasi, kad širdies ritmas – vienas svarbiausių parametrų, kuris parodo, kokiu intensyvumu yra apkrauta širdis.
„Įvardyti vieną skaičių, koks turėtų būti pulsas, neįmanoma, kadangi kiekvieno žmogaus širdis yra skirtinga. Tačiau pradedantiesiems svarbu žinoti, kad širdies ritmas turėtų būti toks, kad bėgant būtų galima lengvai palaikyti pokalbį – dažniausiai širdies ritmas tokių bėgimų metu yra apie 140-150 kartų per minutę“, – E. Adomkaitis.
Pasak jo, ieškant tinkamiausio bėgimo tempo, svarbiausia išsibandyti savo širdies darbą – išmėginti skirtingo intensyvumo bėgimus ir stebėti, kokiose širdies ritmo ribose bėgioti yra geriausia jums.
„Svarbiausia – nebandyti lygintis su kitais ir būti sąžiningam, pradžioje bėgti itin ramiai, palaikyti lengvą pokalbį. Jei širdies ritmas greitai pakyla vos pradėjus bėgti, rekomenduojama bėgimą kombinuoti su ėjimu, pavyzdžiui, dvi minutes bėgti lėtai, o vieną minutę eiti. Tai pakartoti keletą kartų ir pamažu ilginti bėgimo laiką bei trumpinti ėjimą, o galiausiai pereiti į vientisą bėgimą“, – pasakoja sportininkas.
Fizinį aktyvumą didinkite pamažu
E. Adomkaičio teigimu, pradėjus bėgioti itin svarbu būti kantriems bei ištvermę ir tempą didinti pamažu.
„Širdis yra treniruojama lėtai, tad svarbu žinoti, kad nėra per lėtų bėgimų. Rekomenduojama išsikelti tikslą, kuris būtų ne konkretus bėgimo greitis ar kilometrų skaičius, o tiesiog reguliarios treniruotės – pradedantiesiems pakanka trijų kartų per savaitę. Taip treniruodamiesi ne tik gerinsite sveikatą, bet ir geriau pažinsite save“, – pasakoja bėgikas.
Jam pritaria ir vaistininkė pridurdama, kad fizinį krūvį būtina didinti palaipsniui, leidžiant kūnui prisitaikyti prie didesnio patiriamo streso.
„Prieš treniruotę visada rekomenduojama apšilti, jei sportuojant jaučiate, kad svaigsta galva ar darosi silpna – sumažinkite tempą bei nepamirškite gerti vandens. Jei padarius pertrauką vis dar jaučiamas silpnumas, vertėtų treniruotę nutraukti ir kitą kartą pasirinkti mažesnį krūvį“, – tvirtina G. Kruopytė.
Stiprinti širdies sveikatą gali maisto papildai
Fizinis aktyvumas reikalauja papildomo dėmesio širdies sveikatai. Vaistininkės teigimu, prie geresnės širdies sveikatos sportuojant gali prisidėti maisto papildai.
„Širdies sveikatai reikalingos įvairios medžiagos, tačiau sportuojantiems svarbiausia vartoti kofermentą Q10, kuris gali sumažinti oksidacinę žalą organuose bei padėti atkurti reikalingą energijos gamybos lygį ir taip pagerinti širdies veiklą. Taip pat nepamiršti omega-3 riebiųjų rūgščių, o energijos treniruotės metu gali suteikti žalios arbatos ekstraktas“, – akcentuoja vaistininkė G. Kruopytė.
Ji priduria, kad po treniruotės organizmo atstatymui rekomenduojama naudoti elektrolitų tirpalus, kadangi būtent juos žmogaus organizmas praranda fizinio aktyvumo metu. Pasak jos, palaikyti tinkamą elektrolitų pusiausvyrą bei raumenų funkciją gali padėti magnis.
