Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – žiūrovų antplūdis: į miuziklą „Karmen“ bilietų galima gauti nebent kovo mėnesiui. Premjerinį spektaklį mačiusieji negali patikėti, kad kartu su profesionaliais aktoriais vaidina jaunieji Šakių kultūros centro cirko mokyklos artistai.
Žiūrėdamas cirko pasirodymą jautiesi tarsi karuselėje, nes vaizdai keičiasi kiekvieną akimirką. Žonglieriai, ekvilibristai, oro akrobatai, rankomis vaikščiojantys gimnastai, klounai miuzikle kuria savo spektaklį, ne mažiau įdomų ir savitą už pačią „Karmen“, jau bene pusantro šimto metų nesitraukiančią iš profesionalių scenų.
Šakių kultūros centro padalinio Cirko mokykla vadovai, ne vieną dešimtmetį profesionalių cirko artistų duoną krimtę Itana ir Raimondas Januševičiai tikina, kad cirkas yra vienas iš sunkiausiai įvaldomų menų, nes jam reikia ne tik talento, bet ir geros fizinės formos, drąsos bei daugybės kitų dalykų, kurie suteikia artistui išskirtinio, žiūrovus užburiančio žavesio.
„Cirke fonogramos nepaleisi ir pagal ją nepažiopčiosi – arba atlieki numerį, arba neatlieki. Tai sunkus, daug jėgų reikalaujantis ir nemažai skausmo suteikiantis darbas“, – tvirtina cirko vadovė I. Januševičienė, iš savo ugdytinių reikalaujanti maksimalaus rezultato.
Buvę cirko artistai Januševičiai Šakių kultūros centro cirko studijos kartelę iškėlė taip aukštai, kad niekam nekyla abejonių dėl šio cirko profesionalumo. Kasmet iš tarptautinių festivalių ir konkursų kolektyvas parsiveža bent po kelis apdovanojimus ir „Grand Prix“, liudijantį, kad geresnių už šakiečius tuose renginiuose nebuvo, nors kaskart jiems tenka varžytis mažiausiai su penkiais ar šešiais kur kas daugiau galimybių turinčiais Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos cirkų kolektyvais.
Visi šie kolektyvai atvyksta ir į Šakiuose kas dvejus metus rengiamą cirko festivalį-konkursą „Cirko žiburiai“. Tuomet miesto sporto centras tampa cirko arena, o pažiūrėti konkursinių programų suvažiuoja daugybė žmonių iš visos Lietuvos. Geriausių Europos jaunimo cirkų programas vertina tokie pripažinti profesionalai kaip Maskvos cirko mokyklos direktorė V. Savinova, Kijevo meno akademijos direktorius V. Kornienko, užsienio cirkų vadovai. Pasak Januševičių, kito tokio festivalio, kur būtų vertinami ne atskiri cirko numeriai, o visa teatralizuota programa, Europoje nėra.
Arena priklauso darbščiausiems
„Iš kur Šakiuose cirkas?“ – stebisi nežinantieji, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvoje buvo apie penkiolika vaikų ir jaunimo saviveiklinių cirko kolektyvų, tik prasidėjus kultūrai sunkiems laikams jie išnyko.
Šakiuose cirko istorija skaičiuojama nuo 1976-ųjų, kai šio meno entuziastas Juozas Endriukaitis miesto kultūros namuose įkūrė cirko būrelį. Tame būrelyje išaugo ir Itana su Raimondu. Jie abu vaidino ne tik viename profesionaliame Baltijos cirke, bet ir gastroliavo su daugybe užsienio cirkų.
Kai paaugo duktė Erika, Januševičiai nutarė, kad jai reikia cirko pagrindų, todėl sumanė atkurti Šakiuose cirko būrelį, juolab kad žiemą tarp gastrolių artistams atsiranda nemažai laisvo laiko. Tačiau visiškai Šakiuose jie abu „nusėdo“ tik 2003-iaisiais, kai gavo kvietimą vadovauti Radviliškio kultūros namų cirko studijai.
„Pagalvojome: jei reikia Radviliškiui, kodėl nereikia Šakiams, kur yra mūsų namai? Už tai, kuo tapome, pirmiausia esame dėkingi šiam miestui. Juk, jeigu cirkas nebūtų suformavęs mūsų pasaulėžiūros, kultūrinio išprusimo, parodęs kelio į gyvenimą, niekas nežino, kur būtume atsidūrę ir ką veikę“, – svarsto Itana ir Raimondas.
Gimtinėje sulaukę didelio moralinio palaikymo, gerą pusmetį jie abu dirbo už ačiū, paskui dar ne vienus metus dalijosi vienu etatu, o atlyginimą skirdavo cirko rekvizitui ir būtiniausioms priemonėms įsigyti.
Šakių kultūros centro cirko studija „Šypsena“ neseniai išaugo į Cirko mokyklą. Joje šį sunkų meną įvaldyti mokosi daugiau nei pusšimtis vaikų, bet programas kuria ir pasirodymuose dalyvauja gal tik penkiolika vyresniųjų. Jauniausioms cirko artistėms – dvynėms Agnei ir Ligitai Palubinskaitėms dabar dvylika metų, mokytis cirko meno jos pradėjo dar lankydamos darželį. Ilgą kelią iki ryškiai apšviestos cirko arenos nuėjo cirko studijos „Šypsena“ žvaigždės Juras Pratusevičius ir Julius Kelertas, Rūta Kiverytė, Erika Bebrauskaitė.
Cirko studijos vadovai neslepia, kad į areną patenka tik darbščiausieji – tie, kuriems nepritrūksta kantrybės metų metais mokytis ir valandų valandas kartoti tą patį numerį, kol pavyks. Kuriems nebaisu kristi, užsigauti, kentėti raumenų tempimą, prisiimti atsakomybę už tuos, kurie stovi už nugaros ar ant pečių, ir šypsotis, kai iš akių byra ašaros. Tą naštą nuo pečių nuima kelionės, kuriose jaunieji aktoriai sužino ir patiria tiek daug, kiek kitam neskirta per visą gyvenimą.
Visų galų meistrai
Kai Šakių kultūros centro Cirko mokyklos ugdytiniai laimi prizus festivaliuose ir konkursuose, kai jiems plojama po sėkmingų pasirodymų, kai kviečiami dalyvauti televizijos projektuose, vadovų širdys dainuoja.
Tačiau iki tol, kol cirko areną nušviečia rampų žiburiai, jiems tenka dirbti iki devinto prakaito. Ne tik keliskart per savaitę, o prieš pasirodymus – ir kiekvieną dieną su vaikais repetuoti, bet ir kurti programas, ieškoti joms finansavimo, konstruoti įrenginius, siūti kostiumus, pritaikyti pasirodymams muziką, net rūpintis aktorių sveikata. Itana sako, kad tokia yra cirko kasdienybė.
„Jei pats nebūsi išbandęs ir nežinosi, kaip turi būti pasiūtas sijonas, kad ne tik gražiai atrodytų, bet ir netrukdytų artistui atlikti numerio, niekas kitas to nežinos ir nepadarys“, – tikina cirko vadovė, siuvusi ir dekoracijas cirko arenai, ir drabužius aktoriams. Tik pernai, „Šypsenai“ gavus finansavimą, jai į pagalbą atėjo sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ dizainerė Aina Zinčiukaitė.
Kiek naktų nemiegojo, mintyse dėliodamas stalo su hidrauline pakyla detales, negali pasakyti ir Raimondas. Kol meistras įgyvendino cirko vadovo sumanymus, R. Januševičius su jaunaisiais aktoriais vakarais repetuodavo Šakių ligoninės lifte – kitos kylančios vietos šiame mieste nėra.
Bet kai areną užlieja muzikos garsai ir jaunųjų artistų atliekami triukai priverčia greičiau plakti žiūrovų širdis, kai žmonės aikčioja iš netikėtumo ir salėje netyla juokas, atrodo, kad cirkas yra nesibaigianti gyvenimo šventė.
Itana ir Raimondas tikina, kad būtent ši akimirka ir yra tas stebuklas, dėl kurio vaikai pasiryžta daug ir sunkiai dirbti, kad išmoktų dar vieną cirko triuką.
Daiva Bartkienė, „Šeimininkės“ korespondentė
