Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes.
Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka.
„Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl net ir trumpas pasikreipimas į DI pradeda skaičiavimo procesą, kuris naudoja elektros energiją, apkrauna serverius ir prisideda prie bendro duomenų centrų darbo krūvio“, – teigia A. Žėkienė.
Augantis DI naudojimas jau veikia elektros sistemas
Kaip pastebi tvarumo vadovė, pastaraisiais metais vis aiškiau matyti, kad DI plėtra tiesiogiai veikia energetikos infrastruktūrą. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pažymi, kad duomenų centrų elektros vartojimas sparčiai auga ir tampa vis didesne bendro energijos poreikio dalimi, o prie šios tendencijos vis labiau prisideda ir DI sprendimų plėtra.
Nuo 2010 m. interneto naudotojų skaičius pasaulyje padvigubėjo, o duomenų srautai išaugo apie 25 kartus – todėl, nepaisant didėjančio efektyvumo, vien duomenų centrai ir tinklai jau dabar sunaudoja apie 1-1,5 proc. pasaulio elektros.
Tačiau A. Žėkienės teigimu, šie pokyčiai susiję ir su augančia skaitmeninių paslaugų svarba – DI tampa vis labiau integruotas į kasdienes sistemas, todėl duomenų centrų plėtra išlieka būtina šiuolaikinės ekonomikos dalis, net ekonomikos augimo sąlyga.
Kartu šių tendencijų poveikis jau matomas ir praktiškai. Pavyzdžiui, Airijoje duomenų centrai sunaudoja didelę dalį visos šalies elektros, todėl reguliuotojai riboja naujų centrų prijungimą prie tinklo, o Nyderlandų valdžia buvo sustabdžiusi naujų duomenų centrų plėtrą, siekdama sumažinti tinklo apkrovą.
„Kai duomenų centrų infrastruktūra susitelkia viename regione, elektros poreikis ima augti labai sparčiai ir kartais lenkia tinklų galimybes prisitaikyti. Dėl to atsiranda ribojimai, diskusijos dėl naujų prijungimų ar net plėtros stabdymas. Tai vis dažniau tampa svarbia energetikos planavimo dalimi, su kuria kasdien dirba tiek reguliuotojai, tiek energijos tiekėjai“, – aiškina ekspertė.
Pasak jos, be elektros energijos, DI infrastruktūra nuolat išskiria šilumą, todėl ją reikia aušinti. Tam naudojamos specialios sistemos, kurios dažnai pasitelkia vandenį arba jo pagrindu veikiančias technologijas, kad palaikytų stabilų serverių darbą.
„Duomenų centras yra fizinė infrastruktūra, kuri veikia be pertraukos. Serveriai apdoroja užklausas, generuoja šilumą, todėl juos reikia aušinti. Kai šį procesą padauginame iš milijonų vartotojų veiksmų, susidaro nenutrūkstamas skaičiavimo ciklas, kuris nesustoja nei dieną, nei naktį. Vartotojas to nemato, tačiau sistema dirba visą laiką“, – teigia A. Žėkienė.
Vis dėlto sektoriuje yra vis aktyviau stengiamasi augimą derinti su tvarumu – diegiami efektyvesni sprendimai, pereinama prie atsinaujinančios energijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vystomas „Telia“ duomenų centras bus aprūpinamas 100 proc. žaliąja energija.
Svarbūs ir vartotojų įpročiai
Pasak. A. Žėkienės, technologijų sektorius taip pat ieško ir kitų veiksmingų būdų, kaip mažinti DI poveikį – kuria efektyvesnius modelius, optimizuoja skaičiavimus, plečia atsinaujinančios energijos naudojimą. Tačiau kartu sparčiai auga ir pats DI naudojimas: vartotojai vis dažniau pasitelkia jį kasdienėms užduotims ir generuoja vis daugiau užklausų.
„Kalbėdami apie tvarų DI panaudojimą, dažnai koncentruojamės į technologijas, tačiau realus poveikis labai priklauso nuo vartotojų elgsenos. Kiekviena papildoma užklausa, perteklinis sakinys ar įprotis bendrauti su DI taip, lyg tai būtų žmogus, didina bendrą skaičiavimo apimtį. Atrodo, kad vienas veiksmas nieko nereiškia, bet kai taip elgiasi daugybė vartotojų, poveikis tampa labai apčiuopiamas“, – teigia A. Žėkienė.
Pasak jos, tvaresnis DI naudojimas gali prasidėti nuo paprastų sprendimų – aiškiau suformuluotos užklausos, kelių klausimų sujungimo į vieną ar perteklinio teksto atsisakymo. Tai leidžia sumažinti pakartotinių užklausų skaičių ir bendrą skaičiavimo krūvį, net jei pats DI naudojimas nemažėja.
„DI į bendravimo toną nereaguoja taip, kaip žmogus – jam nėra skirtumo, ar su juo pasisveikinama ar ne, kalbama mandagiai, ar trumpai. Kai kuriais atvejais net pastebima, kad atsakymų kokybė realiai priklauso nuo to kaip konkrečiai ir aiškiai paklausime, ko norime, net ne kartais, visada. Todėl DI nereikėtų nei humanizuoti, nei bendrauti pernelyg mandagiai“, – teigia A. Žėkienė.
Į tokius kasdienius įpročius įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį ir Lietuvoje. „Telia“ inicijuota akcija „e.psivalom“ kviečia peržiūrėti savo skaitmeninį turinį, įvertinti naudojimo įpročius ir atsisakyti to, kas nebereikalinga. Taip siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad pertekliniai duomenys ir skaitmeninės atliekos be reikalo didina sistemų apkrovą ir energijos sąnaudas.
