Ketvirtadienį įvyko tradicinis Sūduvos verslo ir pramonės asociacijos (SPIVA) kalėdinis renginys, pritraukęs gausų dalyvių ratą iš verslo, politikos ir akademinio pasaulio.
Šių metų prieškalėdinio renginio tema buvo „Sūduvos ir pasaulio verslo iššūkiai“, o renginio pagrindinis tikslas buvo aptarti, kokios pagrindinės pasaulinės tendencijos ir geopolitiniai iššūkiai formuos verslo aplinką tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ateinančiais metais.
Renginio pradžioje pasveikinęs dalyvius, SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pasidžiaugė dideliu renginio susidomėjimu ir pabrėžė, kad pastarieji metai buvo reikšmingi tiek Sūduvos regionui, tiek visai Sūduvos pramonės ir verslo asociacijai.
Šiemet buvo įsteigta Verslo taryba, kuri padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo, savivaldos ir mokslo institucijų, užmegztas ryšys su MRU Sūduvos akademija, tačiau V. Šalaševičiaus teigimu tobulėti dar yra kur, o didelį susirūpinimą kelia perteklinės biurokratinės kliūtys, kurios vis dar riboja verslo augimą.
Sveikinimo žodį iškilminga proga tarė ir Kauno PPA rūmų bei BNI Lietuva atstovai, kurie dėkojo už pakvietimą, palinkėjo turiningų ir pelningų kitų metų, o iškilus problemoms – nebijoti kreiptis pagalbos.
Po sveikinimų kalbų, sėkė vakaro svečių – Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriaus, politologo Lino Kojalos bei „Swedbank” vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio pranešimai.
Linas Kojala savo pranešime išsamiai aptarė neseniai pasibaigusius JAV prezidento rinkimus ir jų įtaka Europai ir pasauliui.
Politologas tikina, kad Donaldas Trumpas triumfavo rinkimuose dėl savo sugebėjimo mobilizuoti įvairias demografines grupes, o ypač svarbiu kriteriju D. Trumpo naudai tapo ispanakalbių rinkėjų balsų skaičiaus išaugimas.
Prie skandalingais ir kartais populistiškais pareiškimais garsėjančio D. Trumpo pergalės neabejotinai prisidėjo ir tai, jog buvęs prezidentas J. Bidenas nėra pats mėgstamiausias politikas JAV, o „pirštinę metusi” Kamala Harris nesugebėjo rinkėjams įrodyti, kad yra visiškai kitokia politikė nei J. Bidenas, nepateikė aiškių atsakymų migracijos tema, kas galiausiai lėmė jos pralaimėjimą.
L. Kojala mano, kad D. Trumpas sieks padidinti JAV gynybos biudžetą ir skatins naftos bei dujų gamybą, tuo pačiu sukeliant papildomą spaudimą Europos šalims, kad jos įvykdytų savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo pagal NATO normas.
Pranešimo pabaigoje, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius teigė, kad JAV prezidento pareigas sausį pradėsiantis eiti D. Trumpas greičiausiai pernelyg „neerzins” Kinijos, nes jo komandoje yra daugybė asmenų, susaistytų su Kinija verslo ryšiais, vienas iš tokių – turtingiausias pasaulio žmogus, verslininkas Elonas Muskas, šiuo metu esantis geriausiu prezidento draugu bei jo „dešiniąja ranka“.
Manoma, kad D. Trumpo prezidentavimas neigiamai paveikti gali laisvos prekybos šalininkus bei tapti dar didesniu „galvos skausmu” Irano rėžimui.
Po L. Kojalos pranešimo, pasaulio ir Lietuvos ekonimikos situaciją apžvelgė „Swedbank” vyriausias ekonomistas Nerijus Maciulis, supažindinęs su pagrindiniais ekonominiais veiksniais, kurie turės įtaką Europos, JAV ir Lietuvos rinkoms.
N. Mačiulis savo prezentaciją pradėjo nuo JAV ir Europos ekonomikos palyginimų, akcentuodamas, kad per pastaruosius du dešimtmečius JAV ekonomika augo net 67%, kai tuo tarpu Europos – tik apie 30%.
Ekonomistas neabejoja, kad vienas pagrindinių skirtumų tarp šių dviejų regionų yra reguliavimo lygis – Europoje vyrauja didelis reguliavimas ir biurokratinės kliūtys, kai JAV ekonominė sistema yra daug dinamiškesnė ir lankstesnė.
Palyginus su Europos Sąjunga, JAV turi pranašumą ir dėl savo energetinės nepriklausomybės ir mažesnių energijos sąnaudų – energijos kainos Europoje, pasak N. Mačiulio, yra 2–4 kartus didesnės nei JAV, o tai kelia didelių problemą Europos šalių pramonei, ypač tokioms valstybėms, kaip Vokietija, kuri jau dabar susiduria su didele recesija.
Kalbėdamas apie Kiniją, „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas informavo, kad nors ši šalis iš Europos eksporto partnerės tapo didele konkurente, tačiau net ir ji susiduria su problemomis – ypač pastebima nekilnojamo turto krizė.
Aptardamas Lietuvos ekonomikos situaciją, N. Mačulis pasidžiaugė, kad šiuo metu ekonominiai rodikliai ir toliau yra augantys, o tai lemia eksporto augimas, maža infliacija ir aukštas užimtumo lygis.
Visgi, nors šiuo metu Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra aukščiausi visoje Europos Sąjungoje, tačiau ilgai toks ekonomikos stabilumas gali ir neišlikti, ypač matant nuosmukį Estijoje.
Po vakaro svečių, paskutinysis žodį tarė SPIVA Valdybos pirmininkas Klemencas Agentas.
K. Agentas ne tik pasveikino artėjančių švenčių proga, bet ir akcentavo švietimo sistemos svarbą verslo pasaulyje ir paragino verslo bendruomenę aktyviau prisidėti prie finansinio raštingumo programos Marijampolėje vystymo.
Valdybos pirmininkas neabejoja, kad švietimo institucijos ir verslas turi bendradarbiauti ugdant jaunąją kartą, kuri gebės ne tik kurti ir vystyti verslus, bet ir teisingai suprasti ekonominius procesus bei valdyti finansus.
Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prieššventinis renginys baigėsi produktyviomis diskusijomis ir kitų metų planų aptarimu neformalioje aplinkoje prie vyno taurės.
