COVID-19 sirgusi ir nuo šios ligos mirusi teta buvo be didesnių ritualų išgabenta į „pečių“, artimiesiems neturint galimybės su ja atsisveikinti net krematoriume – apie tokią nejaukią pandemijos kasdienybę Alfa.lt pasakojo neseniai giminaitės netekęs vyras. Nuo COVID-19 mirusių lietuvių artimieji išties patenka į skaudžią ir daug dvasinių jėgų reikalaujančią situaciją, kai nelieka galimybės net paskutinį kartą pamatyti mirusio žmogaus.
Alfa.lt anonimiškai apie neseniai mirusią tetą sutikęs papasakoti vyras teigė, kad moters artimieji praktiškai neturėjo galimybių atsisveikinti su moterimi. Ligoninėje kūno pamatyti neleido, krematoriume irgi atsisveikinti nebuvo progos.
„Jei kažkas miršta nuo kovido, atvažiuoja artimieji, gauna mirties liudijimą. Atsisveikinimo procedūra „išminuota“, mažinant galimybę užsikrėsti. Kūno net nematai – gauni mirties liudijimą ir asmeninių daiktų maišelį“, – pasakojo vyras ir atskleidė, kad giminaitės istorija neapsiėjo ir be savotiškų kuriozų – darbais apkrauti medikai dėl krūvio sumaišė ir artimiesiems davė kito žmogaus mirties liudijimą.
Anot pašnekovo, nuo COVID-19 mirusios giminaitės šeima sulaukė ir daugiau iššūkių – norint patekti į krematoriumą Lietuvoje būtų tekę laukti ilgiau nei savaitę, todėl artimieji nutarė kūną kremuoti Lenkijoje.
„Daugiausia Lietuvoje krematoriumas yra apkrautas – šis atvejis (tetos mirtis – Alfa.lt) buvo prieš Kalėdas, tai kremuoti siūlė sausio pradžioje. Dalis kremuoti vyksta į Lenkiją“, – pasakojo vyras. Anot jo, giminaičiai vyko į Balstogę.
Pasak pašnekovo, tik po kremacijos, gavus urną su pelenais, galima atsisveikinti su išėjusiuoju. Tačiau į mielą veidą, mylimas akis jau nebepažvelgsi. „Paglostai vazą“, – taip apie galimybes atsisveikinti sakė vyras.
Atsisveikinti galimybės nebėra
Lietuvoje veikia keletas kremavimo paslaugas organizuojančių bendrovių, tačiau turbūt žinomiausia iš jų yra „K2 LT“, kuriai priklauso Kėdainiuose veikiantis „Lietuvos krematoriumas“. Kol kas vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdančios bendrovės vadovas Bernardas Vilkelis portalui sakė, kad šiuo metu išties artimieji neturi galimybės atsisveikinti su mirusiuoju prieš kremaciją, nors anksčiau tam turėdavo bent valandėlę.
„Kadangi yra karantinas, pats krematoriumas šiuo metu artimųjų nepriima atsisveikinimui, tas dalykas yra daromas laidojimo įstaigose. Bet, kai buvo ne karantinas, taip, tokia galimybė pas mus būdavo. Mes turime kelias atsisveikinimo sales, kur prieš kremavimą valandai žmonės galėdavo atvykti“, – pasakojo B. Vilkelis.
Anot vadovo, kasdien krematoriume vyksta iki 40 kremacijų. Dėl didelio klientų skaičiaus krematoriume tiesiog nėra galimybės organizuoti įprastinius šermenis – visiems neužteks nei laiko, nei vietos.
Žiemą kremuoti paprasčiau
B. Vilkelis pripažino, kad 2020-aisiais „Lietuvos krematoriume“ klientų skaičius ženkliau išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais.
„Jis auga kiekvienais metais, bet 2020 m. turėjome didesnį augimą“, – pasakojo krematoriumo vadovas.
Tačiau B. Vilkelis pabrėžė, kad ne visi nuo COVID-19 mirę lietuviai atsiduria Kėdainių krematoriume.
„Nuo COVID-19 mirusįjį galima sėkmingai laidoti ir žemėje. Dirbame laisvoje rinkoje, žmonės gali rinktis krematoriumus, kuriuose kremuoti, yra konkurentų ir užsienyje, – sakė krematoriumo vadovas. Anot jo, Kėdainiuose kremacijos sulaukia galbūt tik trečdalis nuo COVID-19 mirusių lietuvių. – Pagal tai, kiek mirė pernai ir kiek mes kremavome, tai yra toli gražu ne tie skaičiai. Mes kremavome netoli šešių šimtų, o mirė vos ne keli tūkstančiai.“
Anot B. Vilkelio, kremacija populiaresnė šaltuoju metų laiku, nes žiemą dažnai paprasčiau mirusįjį kremuoti, nei laidoti įšalusioje žemėje. O pastaruoju metu prie kremacijos populiarumo prisideda ir tai, kad ne visos laidojimo įstaigos, besibaiminančios koronaviruso, itin nori mirusįjį šarvoti.
Arba į žemę, arba į ugnį
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodė Alfa.lt, kad 2020 m. lapkričio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija išleido rekomendacijas, kaip karantino metu reikėtų organizuoti laidotuves, taip pat ir rekomendaciją, kaip laidoti ir šarvoti mirusiuosius nuo COVID-19.
Šiose rekomendacijose nurodoma, kad, kadangi gyvybingas koronavirusas gali išlikti ant paviršių kelias dienas, yra tikimybė, kad jis gali išlikti ir ant mirusiųjų kūnų. Todėl būtina vengti nereikalingų tiesioginių kontaktų su mirusiojo palaikais be asmeninių apsaugos priemonių.
Taip pat nurodoma, kad nuo koronaviruso mirusį asmenį galima šarvoti, tačiau toks asmuo turi gulėti uždarame karste. Draudimų laidoti žemėje ar kremuoti nėra nurodoma – rekomenduojama tik vengti mirusiojo balzamavimo.
Dominykas Griežė
