Dažnam pažįstama situacija – pirmieji simptomai atsiranda vakare ar savaitgalį, kai dauguma gydymo įstaigų jau nedirba. Tuomet kyla klausimas: ar tai tik laikinas negalavimas, ar signalas, kad reikia skubios pagalbos?
Skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ šeimos gydytojas Domas Denisovas sako, kad tokiose situacijose svarbiausia nepanikuoti, bet įvertinti simptomus ir jų kontekstą – kai kurie gali būti nepavojingi, tačiau kiti reikalauja nedelsti.
Dažniausios problemos, dėl kurių kreipiamasi vakarais ar savaitgaliais
Sveikatos problemos retai pasirenka patogų laiką. Pasak gydytojo, po įprastų darbo valandų žmonės nuotoliu į medikus dažniausiai kreipiasi dėl dviejų rūšių problemų. „Viena jų – pamiršti ar pasibaigę vaistai. Tai ypač aktualu sergantiems lėtinėmis ligomis, nes žmogus natūraliai sunerimsta staiga paaiškėja, kad namuose nebeliko reikalingų vaistų“, – sako D. Denisovas.
Kita priežastis – staiga prasidėję simptomai. Tarp jų dažnai – šlapimo takų infekcijos, staiga pakilusi temperatūra dėl gripo ar kitų virusinių infekcijų. Tarp dažniausių nusiskundimų vakarais ir savaitgaliais gydytojas mini ir pykinimą ar viduriavimą, žmonės kreipiasi ir dėl ūmių galvos, pilvo, nugaros ar galvos skausmų. Tokiose situacijose svarbu stebėti, ar simptomai stiprėja ir ar atsiranda papildomų požymių.
„Raudonos vėliavos“, kurių ignoruoti negalima
Kaip suprasti, ar savaitgalį staiga užklupęs krūtinės skausmas, staigus galvos svaigimas ar dusulys yra rimtas signalas, reikalaujantis skubios pagalbos? D. Denisovo teigimu, kai kurie simptomai gali signalizuoti rimtus sveikatos sutrikimus. Ypač atsargiai reikia vertinti krūtinės skausmą.
„Krūtinės skausmas niekada neturėtų būti ignoruojamas. Ypač, jei jis spaudžiantis, veržiantis, dusinantis, jei apima didesnę krūtinės dalį, o ne vieną mažą tašką ar plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, jei skausmą lydi dusulys, silpnumas, šaltas prakaitas ar pykinimas – reikalinga skubi medicininė pagalba“, – pabrėžia „uhealth“ šeimos gydytojas.
Taip pat rimtas signalas gali būti staiga, be aiškios priežasties atsiradęs dusulys. Gydytojas aiškina, kad jei žmogui sunku kalbėti, sudėtinga kvėpuoti net ramybės būsenoje ar minimaliai judant, tai gali būti pavojingos būklės požymis.
Šalia krūtinės skausmo ir dusulio yra ir daugiau simptomų, kuriuos pajutus ar išgirdus iš artimojo laukti kitos dienos nevalia. D. Denisovas išskiria šiuos:
- sąmonės netekimas ar sumišimas;
- vienos kūno pusės nusilpimas, nejautra ar „nutirpimas”;
- staiga sutrikusi kalba, rega ar koordinacija;
- labai stiprus galvos skausmas;
- traukuliai;
- stiprus kraujavimas.
„Ypač svarbu atpažinti insulto požymius – staiga atsiradęs veido, rankos ar kojos nusilpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas. Tada reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia gydytojas.
Vaikai ir kūdikiai – labiau pažeidžiami
Vaikų būklė gali blogėti žymiai greičiau nei suaugusiųjų, todėl D. Denisovas ragina tėvus neapsiriboti vien temperatūros stebėjimu, reikia vertinti bendrą savijautą. „Jei vaikas labai karščiuoja, staiga tampa nusilpęs, mieguistas, sunkiai pažadinamas – tai nerimą keliantys ženklai. Taip pat svarbu sekti, ar vaikas geria skysčių: vaikai dehidratuoja labai greitai. O traukuliai ar sąmonės praradimas reikalauja skubios pagalbos“, – akcentuoja gydytojas.
Kūdikiams svarbūs ir elgesio pokyčiai – juk jie negali pasakyti, kas juos vargina. Jei kūdikis ilgai verkia be aiškios priežasties, jei nevalgo, tampa irzlus ar priešingai – neįprastai mieguistas, tuomet gydytojo apžiūra būtina. Čia labai svarbi tėvų intuicija – laiku pastebėti, kad kūdikis pasidarė „kitoks“.
Kada pagalbos galima rasti ir ne medicinos įstaigoje
Pasak gydytojo, nuotolinė konsultacija turi ribas, bet dažnai ji padeda tiesiog susiorientuoti – ar situacija nekelia didelio pavojaus, ar reikia vykti į skubios pagalbos skyrių. „Telemedicina tinkama peršalimo, gripo simptomų aptarimui, šlapimo takų infekcijų pradinių simptomų įvertinimui. Galima padėti su lėtinių ligų gydymo koregavimu, vaistų dozių korekcija. Taip pat – pasikartojančių, jau anksčiau diagnozuotų būklių (pvz., migrenos) paūmėjimams kontroliuoti. Galiausiai – aptarti vartojamų vaistų klausimus“, – vardija D. Denisovas.
Svarbus ir psichologinis aspektas: nerimas gali sustiprinti simptomų pojūtį – širdies plakimą, galvos svaigimą ar kvėpavimą. Kartais profesionalaus gydytojo paaiškinimas ir veiksmų planas sumažina įtampą ir padeda išvengti nereikalingų vizitų į priimamąjį. Tačiau nusiraminimas neturi susilpninti budrumo – jei yra „raudonos vėliavos“, reikia veikti greitai, pabrėžia jis.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė jam antrina, kad vakarais, savaitgaliais ar švenčių dienomis ir vaistinė dažnai tampa pirmąja vieta, kur žmogus ieško pagalbos. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai paciento būklė reikalauja ne vaistininko konsultacijos, o skubios medicinos pagalbos.
„Vaistininkas gali padėti esant lengviems peršalimo simptomams, norint suvaldyti lengvą galvos ar dantų skausmą, esant virškinimo sutrikimams, patyrus nedidelę traumą ( tai gali būti lengvi nudegimai, nubrozdinimai, sumušimai) ir kt. Tokiais atvejais parenkami nereceptiniai vaistai ar medicinos priemonės, paaiškinama jų vartojimo tvarka, įspėjama, kada būtina kreiptis į gydytoją, jei būklė negerėja ar blogėja“, – pasakoja ji.
Namų vaistinėlė: kaip pasiruošti iš anksto
Kad vakaro negalavimas nevirstų panika, G. Nienė rekomenduoja turėti tinkamai sukomplektuotą namų vaistinėlę. Joje turėtų būti skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai, temperatūrą mažinančios priemonės, vaistai nuo viduriavimo bei alergijos.
„Be medikamentų – ir termometras, pleistrai, tvarsčiai, antiseptinis purškalas. Tinkamai pasiruošus namuose galima susitvarkyti su kai kuriais lengvais negalavimais. Tačiau svarbiausia – žinoti ribą: jei simptomai stiprėja, nepraeina arba kelia tikrą nerimą, nedelskite ir kreipkitės pagalbos“, – pabrėžia vaistininkė.
