Sausio 16 d. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įstaigų bei padalinių vadovai susitiko su vidaus reikalų ministerijos vadovybe.
Pasitarime dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, viceministras Gintaras Aliksandravičius, Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla supažindino su VPGT veikla, iššūkiais, problemomis ir galimais jų sprendimo būdais: „Šiandien noriu pristatyti mūsų organizaciją, lūkesčius ir vizijas. Šiame susitikime norime išgirsti Vidaus reikalų ministerijos strategines kryptis ir įžvalgas.“
R. Požėla pasidžiaugė, kad VRM atliktos apklausos duomenimis, visuomenės pasitikėjimas VPGT 2024 m. – 93 proc. „Kas jį lemia? Patikimumas ir profesionalumas. Tik puikiai parengti ugniagesiai gelbėtojai gali įvykdyti jiems patikėtas funkcijas. Tikiu, kad visuomenė mus vertina ne avansu, o todėl, kad gerai atliekamas mums patikėtas darbas“, – sako Departamento direktorius.
Šiame pasitarime buvo aptarti žmogiškųjų išteklių, finansavimo, darbo užmokesčio, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimo, ugniagesių gelbėtojų rengimo klausimai. Itin akcentuota civilinės saugos svarba, valstybinės priešgaisrinės priežiūros – gaisrų prevencijos aktualumas. Taip pat supažindinta su Bendrojo pagalbos centro veikla ir informacinės sistemos plėtra.
Susitikimo metu ministras V. Kondratovič aptarė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) tobulinimą. Pasak vidaus reikalų ministro, savalaikis ir patikimas gyventojų perspėjimas – tai tvarios civilinės saugos sistemos pagrindas.
„Pastaraisiais metais ne kartą pasitaikę atvejai, kai perspėjimo žinutės nepasiekė gyventojų ar pasiekė juos pavėluotai, akivaizdžiai rodo didžiulį poreikį šią sistemą iš esmės atnaujinti. Tik laiku ir tinkamai apie galimas grėsmes informuoti žmonės gali pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, taip pat tinkamai informavus gyventojus ir kitos tarnybos efektyviau gebės suteikti būtinąją pagalbą“, – sako vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.
Sparti technologinė pažanga ryšių ir telekomunikacijų srityje taip pat skatina valstybės institucijas ir atsakingas tarnybas neatsilikti bei gyventojų perspėjimui pasitelkti naudoti šiuolaikines technologijas. Be to, atsižvelgus į saugumo kontekstą regione, tobulinama gyventojų perspėjimo sistema turi apimti visą grėsmių spektrą – ne tik perspėjimą apie gamtinio pobūdžio nelaimes.
„Laukti ilgiau tiesiog negalime – gyventojų informavimas apie nelaimes ir krizes turi veikti operatyviai ir patikimai. Modernizuojant šią sistemą mums pavyzdžiu turi tapti Ukraina ir jos skaudi karo, kurį pradėjo Rusija, patirtis. Ukraina sugebėjo sukurti tokią perspėjimo sistemą, kuri informuoja gyventojus apie įvairius gresiančius pavojus – taip pat ir karines grėsmes, raketų atakas“, – sako vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.
GPIS projekto modernizavimo šeimininku bus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris yra šios sistemos valdytojas. Projekto partneriais taps Nacionalinis krizių valdymo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ryšio operatoriai.
Vidaus reikalų ministerijos vertinimu, ši sistema turėtų būti įtraukta į kritinės infrastruktūros sąrašą. Tai leistų skirti riekiamą dėmesį jos saugumo užtikrinimui, taip pat būsimoms investicijoms šios sistemos techninei priežiūrai ir funkcionavimui.
Lėšų poreikis Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimui gali siekti 5,88 mln. eurų. Priemonę dėl GPIS modernizavimo ketinama įtraukti ir į šios Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą.
Dar tolesnėje ateityje numatoma GPIS sistemą sklandžiai integruoti į vieningą gyventojų perspėjimo platformą, kuri apimtų perspėjimo žinučių siuntimą, sirenų valdymą bei pranešimus LRT televizijoje ir radijuje – visas gyventojų perspėjimo procesas būtų valdomas centralizuotai. Tokia ateities vizija yra įtraukta ir į Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurią 2024 m. patvirtino LR Seimas.
