Trečiasis sausio pirmadienis visame pasaulyje vadinamas liūdnuoju – šventės likusios užnugaryje, vasara dar toli, o lūkestis, kad nuo naujų metų pavyks gyventi sveikiau, laimingiau ar įgyvendinti kitas rezoliucijos eilutes – žlugęs. Sveikatos ekspertai ragina nenukabinti nosies, o imtis mažų žingsnių, kad šių metų tikslai neliktų tik užrašuose.
Skaičiuojama, kad iki vasario atsisakome apie 80 proc. prieš sausį sugalvotų naujų metų tikslų, tad pamažu sporto klubai vėl ištuštėja, o žalingi įpročiai tyliai grįžta. Tačiau specialistai ramina – to nereikia bijoti, svarbu atsirinkti, kurie tikslai patys svarbiausi. Ekspertai sutaria, kad net ir nepavykus įgyvendinti kai kurių tikslų, dalies jų neverta išbraukti, tarp tokių – prevencinės sveikatos patikros, dėmesys miegui, emocinei sveikatai ir fiziniam aktyvumui.
Kodėl pažadai žlunga taip greitai?
Pasak profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo, dažniausi naujamečiai pažadai nesikeičia jau daugelį metų: daugiau judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti rūkymo ar alkoholio. Sausio pradžioje motyvacija būna didelė, tačiau žmogaus organizmas ir psichika nėra pritaikyti ilgai gyventi vien tik entuziazmo režimu. „Pirmieji impulsai dažniausiai būna geri – žmonės pradeda, bet motyvaciją išlaikyti labai sunku. Todėl svarbiausia – ne maksimalūs tikslai, o realūs ir maži žingsniai“, – pabrėžia profesorius.
Anot jo, motyvacija laikosi tada, kai veikia trys paprasti principai: išsikeliamas realus tikslas, sukuriamas aiškus veiksmų planas ir naujasis įprotis integruojamas į rutiną. Pavyzdžiui, verčiau galvoti ne kaip numesti 20 kilogramų per du mėnesius ar sportuoti kasdien, o pažadėti sau, kasdien bent 30 minučių pasivaikščioti. „Ne iš karto penkis kartus per savaitę lankytis sporto klube, o pradėti nuo dviejų. Šiandien mokslas rodo, kad net 7 tūkstančiai žingsnių per dieną jau duoda reikšmingą naudą sveikatai“, – nebijoti pradėti iš lėto ragina profesorius.
Ne nuo pirmadienio, o dabar
Nors mums įprasta tikslus kelti metų pradžiai, gimtadieniams ar bent pirmadieniui, nereikia laukti „tobulos dienos“ ar atidėti tinkamesniam laikui.
„Didžiausia klaida – atidėliojimas. Mūsų smegenys labai mėgsta sakyti: pradėsiu nuo pirmadienio. Tačiau realybėje niekas nepasikeis, jei lauksime. Visada sakau, kad geriausias laikas pradėti yra dabar. Jei kišenėje liko trys cigaretės – išmesk dabar. Jei planuoji sportuoti – pradėk šiandien. Nevažiuok namo, eik pėsčiomis. Jei ant stalo pilna saldumynų – nevalgyk dabar, palik kolegoms arba išmesk“, – sako prof. A. Emeljanovas.
Jei kažkurie pažadai jau nepavyko – tai nereiškia, kad metai sugadinti. Tai reiškia, kad galima peržiūrėti kryptį ir pradėti iš naujo – šiandien.
Investicija į geresnę savijautą
Visuomenės sveikatos ekspertė, klinikinių tyrimų vadovė technologijų startuolyje „Pulsetto“ Jūratė Jackytė-Kiršė sako pastebinti, kad ir jų bendruomenėje nuo sausio išauga dėmesys geresnei savijautai.
„Tendencija gerėjanti – kiekvienas vis labiau suprantame savo gyvensenos pasirinkimų svarbą. Visi žinome, kad reikia gyventi sveikai, tačiau ne visada tam pasiryžtame. Visgi statistika dar skaudi – nors ir atrodo, jog gyvename ilgaamžiškumo burbule, lėtinės neinfekcinės ligos yra pirmaujanti mirčių priežastis Europoje. Norime būti sveiki, bet dažnai visuomenėje tai atsispindi drastiškais pokyčiais, kurie priveda prie laikino rezultato“, – pastebi ekspertė.
Ji antrina profesoriui, jog keisti gyvenseną – tai nėra drastiškai pradėti sportuoti ar valgyti tik salotas. Nauji įpročiai turi formuotis pažingsniui, svarbu domėtis, kas yra sveika gyvensena, kalbėtis su šios srities specialistais. Anot jos, kartais gerai savijautai pakanka užsibrėžti pasportuoti 2 kartus per savaitę, nueiti miegoti valanda anksčiau ar išjungti telefoną prieš miegą.
„Kasdienį stresą dažnai galima sumažinti labai paprastais veiksmais. Vienas jų – lėtas kvėpavimas: vos penkios minutės sąmoningo įkvėpimo per nosį ir ilgesnio iškvėpimo padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti įtampą. Naudingos ir trumpos sąmoningumo pauzės dienos metu, judėjimas, kontaktas su gamta. Galiausiai, verta turėti vakaro nuraminimo rutiną. Likus valandai iki miego, atsitraukimas nuo darbų ir ekranų, ramios veiklos ar trumpa meditacija padeda sumažinti įtampą ir gerina miego kokybę“, – lengvai į kasdienybę integruojamomis praktikomis dalijasi Jūratė Jackytė-Kiršė.
Miegas – pažadų pamatas
Miego mentorė ir „eivamoresleep“ įkūrėja Ieva Anskaitienė pastebi, kad sausį susidomėjimas miegu smarkiai išauga. Žmonės ieško „restarto“, daugiau energijos ir emocinės pusiausvyros. Tačiau miegas dažnai lieka fone – tarsi papildomas tikslas, o ne pagrindas. „Žmogus dažnai galvoja: daugiau sportuosiu, sveikiau maitinsiuosi, mažiau stresuosiu. O tik tada, kai pritrūksta jėgų ir valios, supranta – miegas yra pamatas“, – sako ji.
Anot miego specialistės, verta taikyti vadinamąjį „Misogi“ principą – vietoje daugybės pažadų pasirinkti vieną kertinį įsipareigojimą, kuris padeda pagerinti ir kitas sritis. Miegas šiam vaidmeniui tinka idealiai.
Kai žmogus išsimiega, jis lengviau laikosi mitybos režimo, turi daugiau energijos judėti, geriau reguliuoja emocijas, priima ramesnius ir ilgalaikius sprendimus. „Miegas yra „nematomas“ sėkmės faktorius, nes nuo jo priklauso: valia ir nuoseklumas, emocijų reguliacija, energija, sprendimų priėmimas, streso tolerancija.
Todėl jei žmogus nori įgyvendinti kelis pažadus, man atrodo išmintinga miegą pasirinkti kaip Misogi – vieną bazinį įsipareigojimą, kuris pakelia visus kitus tikslus. Kai žmogus išsimiega, jis rečiau renkasi „greitą palengvėjimą“, ir dažniau – ilgalaikę kryptį“, – sako I. Anskaitienė.
Tamsusis metų laikas Lietuvoje natūraliai išbalansuoja organizmo ritmą: mažiau dienos šviesos, sunkesni rytai, didesnis emocinis jautrumas, todėl nereikėtų nustebti, jog keisti kai kuriuos įpročius gali būti sudėtingiau. Pasak I. Anskaitienės, žiemą ypač svarbu ne spausti save, o kurti saugumo ir stabilumo jausmą kūnui.
