Balionai, atvirukai, įmantriai supakuoti saldumynai ar pliušiniai meškučiai – miela, tačiau džiugina labai trumpai ir palieka ryškų pėdsaką aplinkoje. Valentino diena laikoma emocijomis grįsto pirkimo švente ir mokslininkų visame pasaulyje tyrinėjama kaip pavyzdys, ko nedaryti, siekiant apsaugoti gamtą.
„Deja, meilę vis dar dažnai rodome per perteklinį vartojimą – nuo dosniai nukrautų stalų iki nebūtinai praktiškų dovanų, kurios vos praėjus šventei atsiduria konteineryje. Nors gali atrodyti, kad Valentino diena labiau skirta paaugliams, padidėjęs vartojimas akivaizdus ir tarp suaugusiųjų“, – pastebi Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Šiaučiulė.
Anot jos, sąmoningas vartojimas ir tvarumas puikiai dera tiek su Valentino diena, tiek su meilės artimiesiems parodymu – tam tereikia kliautis keliais lengvais patarimais.
Didžiausia dovana – laikas ir dėmesys
Jeigu vis dar svarstote, ką padovanoti mylimam žmogui, kad dovana netaptų dar viena atlieka, K. Šiaučiulė ragina pasitelkti kelis lengvus patarimus renkant dovanas. Ekspertė siūlo trijų klausimų taisyklę, kuri padės palepinti artimą, tačiau kartu išlikti tvariais. „Pirmiausiai paklauskite savęs, ar šis daiktas bus naudojamas bent metus. Tuomet įvertinkite, ar jis pagamintas iš perdirbtų arba natūralių medžiagų. Taip pat apsvarstykite, ar gavėjas jo tikrai nori. Valentino diena – puiki proga rinktis vietines iniciatyvas – nuo kultūrinių patirčių iki Lietuvoje pagamintų daiktų dovanojimo“, – pataria „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė.
Anot K. Šiaučiulės, kartais geriausia dovana gali būti tiesiog kartu praleistas laikas – pasivaikščiojimas, bendras nuotaikingas vakaras namuose ar net piknikas vis dar sniegu pasipuošusiame miške.
„Tokios dovanos džiugina ne tik šiame skubančiame pasaulyje dėmesio stokojančius artimuosius, bet ir aplinką, kuriai nereikia paskubomis nupirktų pliušinių meškučių ar balionų“, – apibendrina K. Šiaučiulė.
Vietoj braškių plastike – naminis desertas
Nors Valentino diena minima vasario viduryje, kai Lietuvoje apie braškių sezoną galvoti dar tikrai anksti, būtent šios uogos dažnai atsiduria pirkinių krepšeliuose. „Per pusę pasaulio atkeliavusios, plastike supakuotos braškės palieka didelį CO₂ pėdsaką. O blogiausia – dažnai jos net nesuvalgomos ir išmetamos, nes neprilygsta vasarą skanaujamoms uogoms“, – atkreipia dėmesį K.Šiaučiulė.
Jeigu norisi mylimuosius palepinti ypatingesniu kąsneliu, juo gali tapti ir namuose pagamintas desertas ar vakarienė. Toks kulinarinis eksperimentas ne tik labiau nustebins, bet ir leis sutaupyti bei panaudoti tai, ką jau turite namų spintelėse.
Gaminant šventinę vakarienę namuose, verta pasirūpinti ne tik pakuočių, bet ir maisto atliekų tvarkymu. Maisto likučiai, vaisių ir daržovių žievelės turėtų būti rūšiuojami kartu su maisto atliekomis. Jei vis dėlto renkatės maistą išsinešti, stenkitės vengti perteklinių pakuočių ir pagalvokite, ar negalite atsivežti savo daugkartinių indelių.
Balionas – po akimirkos atlieka, rožės – iš kito pasaulio krašto
Apsilankius prekybos centruose akys raibsta nuo širdelėmis išpuošto dovanų asortimento, tačiau K. Šiaučiulė ragina įvertinti kaštus ir pasvarstyti, ar pasirinktas daiktas džiugins ilgiau nei vieną vakarą.
„Puodeliai, pagalvėlės ar pledai su širdutėmis – jauku ir net labai populiaru, tačiau verta savęs paklausti, ar jie tikrai derės prie mylimų žmonių interjero, ar po šventės bus nugrūsti į spintą, o gal net tyliai atsidurs konteineryje. Jei jau norisi dovanoti daiktą, verta rinktis tokį, kuris bus naudojamas arba yra tikrai reikalingas mylimo žmogaus gyvenime“, – pataria „Gamtos ateitis“ atstovė.
Daugelis Valentino dienos dekoracijų gaminamos iš kombinuotų medžiagų, todėl nėra perdirbamos. Pavyzdžiui, pamėgti balionai, paleidžiami dangun – aplinkoje suyra itin lėtai – jų irimo procesas gali trukti kelis šimtus metų. Alternatyva balionams gali būti gėlės, tačiau ir jas renkantis verta teikti pirmenybę vietiniuose ūkiuose užaugintiems augalams. Milijonai rožių prieš Valentino dieną Europą užplūsta iš Kenijos ir Pietų Amerikos šalių, jos atskraidinamos lėktuvais. Ekspertai pataria vengti ir plastikinių pakuočių. Jei gėlės vis dėlto supakuotos į plastiką, jis turėtų būti rūšiuojamas kartu su plastiko pakuočių atliekomis.
„Pliušiniai žaislai taip pat nėra perdirbami. Geriausia, ką galime padaryti – pabodus, dar neišmesti, o perleisti juos kitiems. Vis dėlto jie kaupia dulkes ir alergenus, todėl retai gyvena daugiau nei vieną gyvenimą“, – sako K. Šiaučiulė.
Trijų klausimų taisyklė, kuri padės išrinkti tvarias dovanas:
- Ar daiktas bus naudojamas bent metus?
- Iš ko daiktas pagamintas? Ieškokime perdirbamos ar natūralios medžiagos.
- Ar mylimas žmogus nori šio daikto arba jaučia poreikį?
