Vidurių užkietėjimas – tema, apie kurią mažai kas drįsta kalbėti net su sveikatos specialistais. Daugeliui ji vis dar atrodo per asmeniška ar tabu tema, nors šią problemą bet kada gali patirti įvairaus amžiaus žmonės.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė perspėja, jog slėpti šios problemos nereikėtų – uždelstas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Vidurių užkietėjimo priežastys
„Vidurių užkietėjimą galima įtarti tada, kai tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę. Pats procesas būna skausmingas, o išmatos – kietos ir sausos. Taip pat gali varginti pilvo pūtimas bei jausmas, kad žarnynas neištuštėjo visiškai“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak jos, pagrindinės priežastys – per mažas skysčių vartojimas, skaidulų stokojanti mityba, sėdimas gyvenimo būdas ir stresas. Be to, žarnynas gali sutrikti net ir dėl staigių kasdienio ritmo pokyčių, pavyzdžiui, kelionės metu.
Ką daryti, kai užklumpa ši problema?
„Vanduo – geriausias žarnyno draugas, todėl stenkitės jo išgerti kuo daugiau. Taip pat valgykite daugiau skaidulų – jų gausu daržovėse, vaisiuose, ypač slyvose ir obuoliuose, bei grūdiniuose produktuose. Taip skaidulos padės „išjudinti“ žarnyną. Ir, žinoma, nepamirškite probiotikų. Natūralūs jogurtai ar maisto papildai su gerosiomis bakterijomis padės subalansuoti žarnyno mikroflorą“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Be mitybos vaistininkė išskiria dar su svarbus veiksnius, kurie gali suaktyvinti žarnyno veiklą: „Reguliariai judėkite – net 30 minučių pasivaikščiojimas kasdien gali stipriai pagelbėti. Taip pat stenkitės eiti į tualetą tuo pačiu metu kasdien, reguliariai“, – sako E. Ramaškienė.
Jei šie sprendimo būdai neveikia, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku – galbūt prireiks papildomo gydymo, pavyzdžiui, laisvinamųjų.
„Laisvinamieji vaistai gali būti naudingi trumpalaikiu atveju, kai reikia greito palengvėjimo. Tačiau svarbu jų nevartoti ilgai ar be priežiūros – organizmas gali priprasti, o natūralus žarnyno darbas sulėtėti dar labiau. Laisvinamųjų yra skirtingų rūšių – geriamųjų, žvakučių, augalinių ar sintetinių. Kiekvienas atvejis reikalauja individualaus sprendimo, todėl dėl jų vartojimo svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku“, – sako E. Ramaškienė.
