Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir neslepiant imperinių ambicijų Baltijos jūros regione, tarptautinė žiniasklaida ir ekspertai skiria dėmesį analizėms, kaip galėtų atrodyti Maskvos agresija prieš Baltijos šalis. JAV ir Vokietijos spaudos dėmesio centre atsidūrė scenarijus, kad Rusija galėtų atakuoti Marijampolę.
Kaip rašo amerikiečių „The Wall Street Journal“, anksčiau Berlyne vyravo nuomonė, kad Rusija negalės sau leisti pradėti naujų karinių kampanijų maždaug iki 2029 metų.
Tačiau dabar vis dažniau kalbama, kad Maskva gali nuspręsti išbandyti NATO kur kas anksčiau – dar prieš tai, kai Europa, dabar didinanti investicijas į gynybą, bus pajėgi duoti atkirtį.
Laikraštyje rašoma, kad vienu iš potencialių taikinių laikomos Baltijos šalys. NATO kariniai planuotojai taip pat nerimauja dėl galimų Rusijos operacijų Švedijos, Suomijos ir Danijos salose Baltijos jūroje, dalyje Lenkijos, Norvegijos ir Suomijos tolimojoje šiaurėje, taip pat dėl galimos plataus masto smūgių kampanijos Europos strateginei infrastruktūrai iki pat Olandijos Roterdamo uosto.
Pratybas, imituojančias Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, gruodžio mėnesį kartu su Vokietijos kariuomenės Helmuto Schmidto universiteto centru surengė Vokietijos laikraštis „Die Welt“.
Teigiama, kad pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žinomų saugumo ekspertų, kurie žaidė vaidmenų žaidimą pagal scenarijų, jeigu Rusijos invazija prasidėtų 2026 metų spalio mėnesį.
Pasirinktas scenarijus nurodo, kad Rusija, pasinaudodama humanitarinės krizės Kaliningrado srityje pretekstu, užgrobia Marijampolę.
Pagal scenarijų, Rusijai tai pristačius kaip humanitarinę misiją Jungtinės Valstijos atsisako aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Vokietija pademonstruoja savo neryžtingumą, Lenkija, nors ir mobilizuojasi, nesiunčia karių per sieną.
Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai įsikišti nepavyksta, iš dalies dėl to, kad Rusija panaudoja bepiločius orlaivius, kurie užminuoja kelius, vedančius iš brigados bazės.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ką priešas galvoja apie mūsų valią, o karo žaidime aš ir mano „kolegos rusai“ žinojome: Vokietija suabejos. Ir to pakako, kad laimėtume“, – pasakojo Vienoje gyvenantis karo analitikas Franzas-Stefanas Gady, gavęs Rusijos generalinio štabo viršininko vaidmenį.
Pagal scenarijų, Marijampolei užimti rusai būtų naudoję sunkvežimius be aiškių ženklų ant konteinerių.
Pasak pratybų rezultatų, šioje karo imitacijoje, nesant Amerikos vadovavimo, Rusijai pavyksta per porą dienų sugriauti pasitikėjimą NATO ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, dislokavus tik apie 15 tūkst. karių pradines pajėgas.
„Rusai daugumą savo tikslų pasiekė nejudindami daug savo dalinių, – nurodė Lenkijos saugumo analitikas Bartlomiejus Kotas, pratybose vaidinęs Lenkijos ministrą pirmininką. – Man tai parodė, kad, kai susiduriame su eskalacijos naratyvu iš Rusijos pusės, mūsų mąstyme įsitvirtina nuostata, kad mes esame tie, kurie turėtų deeskaluoti.“
Realiame gyvenime Lietuva ir kitos sąjungininkės būtų turėjusios pakankamai žvalgybos perspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus, laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas.
„Net ir be sąjungininkų, pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos, kurias sudaro 17 tūkst. karių taikos metu ir 58 tūkst. po skubios mobilizacijos, būtų galėjusios susidoroti su ribota grėsme Marijampolei“, – paaiškino jis.
Kontradmirolas pridūrė, kad pati Rusija turėtų apsvarstyti su tuo susijusį didelį pavojų: „Rusijai būtų dilema išlaikyti Kaliningradą, ir jei Rusija ką nors pradės, NATO turi labai aiškiai pasakyti, kad, jei taip padarysite, prarasite Kaliningradą“.
Ką sako Lietuvos žvalgyba?
Lietuvos karinė žvalgyba pernai savo metinėje ataskaitoje rašė, kad nors kariaudama Ukrainoje patiria nuostolių, Rusija toliau didina karinio personalo skaičių, skiria daug dėmesio ir resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti ambicingą karinę reformą.
Pasak Lietuvos žvalgų, vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO.
„Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes. Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – rašoma Lietuvos žvalgybų vertinime.
