Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad tyrimo duomenys bus vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) ir šalių švietimo ministerijos.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija