Gražią saulėtą penktadienio popietę (gegužės 15 d.) ilgai skambėjo donelaitiškas žodis Tautkaičių klojimo teatre „Gegnė“.
Renginio dalyviai gerai pasibuvo ir sukūrė tikrai nuoširdų keliavimą per Poeto metus, kurį tarsi įrėmino Marijampolės kultūros centro baltų šokėjų grupė „Le Nos“ (vadovė Martyna Levanė). Keliauta su personažų monologais: dejavo pas kakalį Slunkius (Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokytojas Mindaugas Bučinskas), repavo ir skundėsi Plaučiūnas („donelaitukas“, draugijos narys Šarūnas Sėjūnas), gandro epizodą meniškai perteikė taip pat „donelaitukas“, Sūduvos gimnazijos mokytojas Valdimantas Kvietkauskas. Ypatingą Krizo dukters (iš „Rudenio gėrybių“) vestuvių nuotaiką perteikė Marijonų gimnazijos moksleiviai. Taip pat stebino „bernų“ ir „mergų“ balsingumas (žodingumas) bei laisvumas, o šokėjų – grakštumas. Jie persakė ir Dočio kalbą teisme. Puikiai padirbėjo talentinga jų mokytoja Birutė Talalajeva.
Įdomią, išraiškingą scenografiją su kiekvienos metų dalies pavaidinimais sukūrė Puskelnių kaimo teatras „Kuparas“ ir nenuilstanti jų vadovė Birutė Labutytė.
Nemenkas būrys atlikėjų ir vaidintojų sukosi „Gegnės“ pievelėje prie Onutės Milauskienės medinės kompozicijos, o ji, tarsi visus stebėdama, klausė: na, kaip jūs čia be manęs? Bet iš tikrųjų ji buvo čia – jos dvasia ir siela niekur neišėjo. Ji – kiekviename renginyje; čia jos sukurta aura visus taip palaiko ir kelia aukštybėsna. Tuo labiau, kad yra jos darbų, idėjų ir minčių puoselėtoja nenuilstanti Milda, Mildutė Jonkienė. Perfrazuojant Just. Marcinkevičių – tai nuo šitų moterų čia taip šviesu.
O be partnerių ir rėmėjų juk niekas taip gerai nepavyktų. Svarbiausi iš jų: Marijampolės kultūros centras, Puskelnių kaimo bendruomenė, Kybartų K. Donelaičio gimnazija, Marijonų gimnazija. Organizatoriai džiaugėsi, kad renginys patiko ne tik suaugusiems žiūrovams, bet nuoširdžią padėką išsakė ir moksleivių iš „Ryto“ progimnazijos bei „Sūduvos“ gimnazijos atstovai, sakydami, kad jiems buvo įdomu, linksma ir gera. Atrodė, kad jie kalbėjo nuoširdžiai, o akys tikrai nemelavo. Tikimasi, kad pastangos priartinti Donelaitį prie jaunesnio žiūrovo pavyko.
Renginio organizatoriai svarstė, ar būtų buvę taip nuotaikinga, gera, o vaišės (pačių pagamintos ir suneštos; ko vertas vien Marijonų gimnazijos skilandžių ir duonelės iš geldos pateikimas arba Kybartų mokytojos Nijolės Černauskienės išradingai pristatytas Donelaičio laikų patiekalų turtingumas su jos pačios pagamintu šiupiniu) tokios skanios, jei nebūtų grojusi Gudelių kapela (vadovė Ona Šovienė), kuri visus linksmino ir po vaišių.
Šventės dalyviai pasidžiaugė ir pasigrožėjo vieni kitais bei linkėjo toliau keliauti per gyvenimo metus. Kaip sakė susirinkusieji, liko gražūs, šviesūs įspūdžiai. Tai džiugina ir įpareigoja – įsipareigojama Donelaičiui ir žmonėms.
Pabaigoje – padėka nuolatiniams rėmėjams: Marijampolės savivaldybei, Kultūros centrui, MTV, MMLŠC, „Suvalkiečiui“, „Mūsų savaitei“, „Sūduvos gidui“.
