Viešojoje erdvėje vis pasigirsta įsižeidusiųjų diskusijų esą jie buvo apšmeižti, kita pusė tuo metu neretai ginasi, kad tik išsakė savo nuomonę.
Advokatų kontoros „Tegos“ partneris, advokatas, Technologijų grupės vadovas Mindaugas Civilka atkreipia dėmesį, kad nors gali pasirodyti, kad tai tik žodžių žaismas, tačiau skirtumas tarp šmeižto ir nuomonės yra akivaizdus. Kas gali grėsti už neatsakingus žodžius?
„Šmeižtas yra susijęs ne tik su tikrovės neatitinkančia informacija ar faktais, kadangi apšmeižti gali ir nuomonė, pavyzdžiui, pateikta nekorektiškai, neetiškai, negrindžiama jokiais faktais ir siekiant įskaudinti ar pažeminti kitą asmenį. Šmeižtas – tai informacija ar nuomonė, kuria siekiama paskleisti apie žmogų tikrovės neatitinkančias žinias arba pateikti nuomonę, kuri neturi jokio faktinio pagrindo ir kurios tikslas yra apjuodinti žmogų“, – komentuoja advokatas.
Baudžiamoji atsakomybė gali grėsti už šmeižimą visuomenės informavimo priemonėse, pavyzdžiui, laidose, spaudos leidiniuose, naujienų portaluose ar net ir socialiniuose tinkluose, jeigu šie bus pripažinti kaip visuomenės informavimo priemonė.
Be to, M. Civilka atkreipia dėmesį, kad garbės pažeminimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, pavyzdžiui, įžeidimas pasakytas į akis į akį arba šmeižtas išsakytas valstybės pareigūnams, politikams, statutiniams pareigūnams (pavyzdžiui, policininkams) ir kitiems.
Advokatas ragina nenuvertinti ir autoriteto svarbos, kai kalbame apie teismo sprendimus. Praktikoje didesnė atsakomybė gali grėsti asmeniui, kuriam keliami aukštesni moralės, etikos ar politinės atsakomybės standartai. Pavyzdžiui, dėl neetiškų pasisakymų politikams gali grėsti ne tik teisinė, bet ir politinė atsakomybė – pavyzdžiui, apkalta.
Čia tik nuomonė…
Nors kartais mėgstama piktnaudžiauti žodžiais „galimai“ ar „aš manau“, advokatas M. Civilka sako, kad vien šie žodeliai neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi nuomonei taip pat taikomas korektiškumo ir faktinio pagrindimo kriterijus. „Per paskutinius dešimtmečius teismų praktika gerokai išsivystė, todėl net ir nuomonė, kuriai šiaip tai nėra taikomi tiesos ir fakto kriterijai, turi būti motyvuota, turėti faktinį pagrindimą ir būti reiškiama pagarbiai, etiškai, moraliai. Teismuose laikoma, kad nuomonė neatitinka tikrovės, jeigu neįrodyta priešingai. Taigi, taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir būtent nuomonę paskleidęs asmuo turės įrodyti, kad jo nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ar kitaip specialiai pakenkti kitam asmeniui“, – akcentus sudėlioja advokatas.
Jeigu jaučiatės nukentėję nuo šmeižto, prieš kreipiantis į ikiteismines tyrimo institucijas ar teismą labai svarbu kreiptis į naujienų portalą, socialinės medijos platformos administratorių, kad ta informacija arba dalis, kuri yra žeminanti būtų kuo greičiau pašalinta. „Laikas yra brangus, kadangi informacija paskleista elektroninėje erdvėje žmogui sukelia sunkiai atitaisomus padarinius per akimirką, be to, socialiniuose tinkluose paskleista informacija plinta žaibiškai. Žmonės „pasigauna“ melagingą informaciją ir šmeižtą žymiai greičiau nei tikrą ar korektiškai paskleistą informaciją, nes melagienos ar pikantiškai pateikta informacija akimirksniu patenkina žmonių smalsumą ir sukelia stiprias emocijas“, – eiliškumą akcentuoja M. Civilka.
Įprastai šmeižto sukeltos pasekmės priklauso nuo to, kas ir kokiomis aplinkybėmis ją sukėlė ir tai, apie kurį asmenį tokios žinios buvo paskleistos (pavyzdžiui,, visuomenei žinomas asmuo, politikas, influenceris ar kita). Teismų priteisiama neturtinė žala įprastai gali siekti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
