Trisdešimtmetį mininčios Trišalės tarybos pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad šis socialinio dialogo formatas išliks reikalingas ir ateityje. Jis pabrėžia, kad taryboje aptarinėjami klausimai – tokie kaip minimalios algos dydis ar darbuotojų teisės – yra nepavaldūs laikui, o priimami susitarimai atspindi skirtingų socialinių grupių lūkesčius.
„Trišalėje taryboje, kaip ir bet kuriame socialinio dialogo formate, natūraliai kyla diskusijų. Kartais – ypač karštų. Visgi, taryba išlieka konstruktyvaus dialogo platforma. Būtent čia, diskutuojant ir ieškant kompromisų, gimsta sprendimai, kurie yra labiau subalansuoti ir atliepia skirtingų socialinių grupių poreikius“, – Eltai sakė tarybos pirmininkas.
Pasak S. Dimaičio, tarybos svarba yra grįsta rinkos pokyčiais, kuriuos lemia technologinė, ekonominė ar geopolitinė situacija.
„Trišalė taryba iš esmės atliepia šiuolaikinės rinkos poreikius, nes socialinis dialogas yra būtinas norint suvaldyti rinkos dinamikos keliamus iššūkius ir užtikrinti socialinę sanglaudą. Nuolat kyla klausimų dėl darbo santykių, užimtumo ir socialinės apsaugos, naujų darbo formų ir technologijų poveikio”, – pastebėjo S. Dimaitis.
Pašnekovas pasidžiaugė, jog dažniausiai kylančius nesutarimus tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų pavyksta suvaldyti ir rasti balansą. Jis mano, kad būtent diskusija ir kompromisų paieška paremtas veiklos modelis gali užtikrinti sklandžią tolimesnę tarybos veiklą.
„Svarbu užtikrinti, kad Trišalėje taryboje būtų atstovaujama visoms reikšmingoms darbdavių ir darbuotojų grupėms, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat girdimi visi sektoriai”, – sakė tarybos pirmininkas.
„Trišalė taryba yra svarbi ir reikalinga institucija, padedanti socialiniams partneriams ir Vyriausybei kartu spręsti šiuolaikinės rinkos keliamus iššūkius. Tačiau, norint išlikti efektyvia ir atliepti nuolatinius pokyčius, būtina nuolat tobulinti jos veiklos mechanizmus, užtikrinti konstruktyvų dialogą ir ieškoti kompromisų, kurie būtų naudingi visai Lietuvos visuomenei”, – pridūrė jis.
I. Ruginienė: ateityje Trišalės tarybos modelis galėtų tapti pavyzdžiu ir kitoms sritims
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį į susiformavusį tarybos veiklos modelį, kuris, pasak jos, itin svarbus teisingam socialiniam dialogui. Ministrės teigimu, kitos institucijos ir sritys šį modelį galėtų laikyti pavyzdžiu savo veiklai.
„Čia turime aukščiausios kokybės mechanizmą, kuomet visos šalys dėl sprendimų turi sutarti bendru sutarimu– nėra daugumos balsavimo ar pan., todėl čia itin daug lemia socialinis dialogas. Skatinčiau tik daugiau tokio darbo modelių“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Ministrės požiūriu, tik brandi bendruomenė gali pasiekti susitarimą ne balsų dauguma, o bendru visų šalių sutarimu. Anot jos, tai nėra paprasta ir kai kurių klausimų aptarimas užtrunka ilgai, tačiau pavykus susitarti rezultatas akivaizdus – tokie sprendimai būna tvaresni, nes visos pusės jaučiasi už juos atsakingos. Vertinant tai, kad progresyvioje visuomenėje į kiekvieną turėtų būti įsiklausoma, socialinis dialogas įgyja dar daugiau reikšmės.
„Trišalėje taryboje prioritetas yra teikiamas tam, kad niekas nebūtų paliktas užribyje. Tikras iššūkis prieiti tokio sprendimo, kuriam būtų pritarta bendru sutarimu, tačiau tuos sprendimus rasti yra mūsų siekiamybė“, – įsitikinusi ministrė.
ELTA primena, Lietuvos Respublikos trišalė taryba įkurta 1995 m. gegužės 5 d. lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl trišalės partnerystės.
Lietuvos trišalę tarybą sudaro 21 narys: po 7 darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus.
Naujienų agentūros ELTA ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turinio projektas „Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 30-metis“.
Ieva Kniukštienė (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
