Audros ir stiprūs vėjai kasmet sukelia nemažai problemų sodybų ar nuosavų sklypų savininkams – nulūžusios šakos ar išvirtę medžiai gali ne tik apgadinti turtą, tačiau kartais kelti pavojų ir žmonių saugumui.
Kaip tinkamai įvertinti medžių būklę ir išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir skaudžių nelaimių, pataria biomedicinos mokslų daktaras, agronomas Kęstutis Malinauskas.
Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ užsakymu 2024 m. rudenį atliktos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, jog artėjant pavojingoms oro sąlygoms, tik 11,9 proc. žmonių pasirūpina medžių priežiūra – jų genėjimu ar tinkamu pašalinimu.
„Kalbant apie specifines medžių rūšis, sodybų aplinkoje didžiausią riziką kelia klevai, kurių mediena pasižymi trapumu ir mažesniu atsparumu vėjui. Taip pat prie trapesnių medžių galima priskirti ir liepas, tačiau būtent klevai dėl savo medienos struktūros yra labiausiai pažeidžiami vėjo”, – teigia K. Malinauskas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad medžio amžius taip pat yra svarbus veiksnys. Net ir patys stipriausi medžiai, pavyzdžiui, ąžuolai, pasiekę brandą pradeda mesti didesnes, apdžiūvusias šakas, kurios stipraus vėjo metu gali kelti rimtą pavojų.
Kaip atpažinti pavojingą medį?
Pasak specialisto, medžio pažeidžiamumo požymiai dažnai susiję su jo biologine būkle ir amžiumi. K. Malinauskas paaiškina: „Vienas pagrindinių nestabilumo indikatorių yra natūralus medžio senėjimas. Pasiekęs brandos amžių, priklausomai nuo rūšies, medis praranda gyvybingumą, jo šakos pradeda silpnėti.”
Antrasis svarbus rizikos požymis – struktūriniai pažeidimai, dažnai atsirandantys dėl netinkamo genėjimo.
„Kai šakos pašalinamos per arti kamieno, pjovimo vietoje ilgainiui formuojasi puviniai, kurie plečiasi ir patenka į medžio kamieną. Šiose vietose atsiranda uoksai – kamienų skylės, kurios ne tik sumažina medžio maitinimo plotą, bet ir pažeidžia jo struktūrinį vientisumą. Krituliai, patenkantys į šias ertmes, dar labiau skatina puvimo procesus”, – teigia agronomas.
Anot K. Malinausko, gilūs ir dideli uoksai gali susilpninti net ir medžio šaknis, todėl stipraus vėjo metu kyla rizika, jog išvirs visas medis.
Finansinių nuostolių galima išvengti
Nors dauguma žmonių apie neprižiūrėtų medžių keliamą pavojų supranta, draudimo technologijų bendrovės „Balcia“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas pabrėžia, jog sodybų ir namų savininkai dažnai neįvertina potencialios finansinės atsakomybės, kylančios dėl jų teritorijoje augančių medžių.
Jo teigimu, kiekvieną vasaros sezoną bendrovė gauna šimtus pranešimų apie žalą, kurią padarė audrų metu nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos – praėjusią vasarą net 22,8 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų patyrę didesnę ar mažesnę turto žalą.
„Civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais tampa esminiu apsaugos elementu. Jei jūsų teritorijoje augantis medis nuvirsta ant kaimynų turto ar, blogiausiu atveju, sužaloja žmogų, teisinė ir finansinė atsakomybė tenka jums, o tokių įvykių žalos dydis gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų”, – teigia A. Dambrauskas.
Netinkamas genėjimas gali pridaryti ilgalaikės žalos
Nors dažniausiai pavojų kelia dideli, brandūs miško medžiai, tačiau ne visada reikia skubėti juos tvarkyti.
„Sveikus, natūraliai augančius miško medžius, kurie nekelia praktinių problemų – netrukdo praeiti, šienauti žolės ar statyti tam tikrus įrenginius ar pastatus – rekomenduočiau palikti augti natūraliai. Neteisingas ar netinkamu laiku atliktas genėjimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos”, – pataria K. Malinauskas.
Jei sveikus miško medžius patartina palikti augti natūraliai, su visai kita situacija susiduria žmonės, iš ankstesnių savininkų paveldintys sodybas, šalia kurių medžiai jau skaičiuoja 60 ar 70 metų.
„Senus, silpnėjančius, pradedančius gesti ir plikti medžius būtina profesionaliai prižiūrėti. Optimaliausias medžių genėjimo laikas – pavasaris, tačiau sodo medžiams tinkamas laikas tęsiasi iki gegužės vidurio. Tiesa, visad svarbu atkreipti dėmesį į aplinkosauginius reikalavimus, ypač jei medis yra saugotinas”, – akcentuoja specialistas.
K. Malinauskas įspėja, kad didelių medžių genėjimas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, todėl savarankiškas bandymas juos genėti gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pavojingas.
Skirtingi medžių sutvirtinimo metodai
Pastebėjus potencialiai pavojingą medį, agronomas rekomenduoja įvertinti galimybes jį pašalinti, jei po ankstesnių audrų medis kelia nerimą ir jei tai leidžia aplinkosaugos įstatymai. Tais atvejais, kai medžio pašalinimas neįmanomas, specialistas pabrėžia profesionalaus genėjimo svarbą.
Anot jo, tinkamai praretinta ar sutvirtinta medžio laja smarkiai sumažina vėjo poveikį ir medžio virtimo ar šakų kritimo riziką.
„Brandžių medžių atveju galima naudoti specialius sutvirtinimo metodus – tvirtų diržų pagalba surišti tas šakas, kurios gali išlūžti. Šie sutvirtinimai lieka medyje visam laikui. Taip pat rekomenduojama pažeistas vietas pridengti specialiomis priemonėmis, kad medis būtų apsaugotas nuo drėgmės patekimo ir tolesnio puvinių formavimosi”, – patirtimi dalijasi K. Malinauskas.
