2024 metų rugsėjį atlikto šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmeninė ir šeimos gerovė bei materialinė gerovė yra didžiausi kasdienio gyvenimo prioritetai. O finansinio rezervo turėjimas nelaimės atveju – ar tai būtų trauma, laikinas nedarbingumas, ar kitos netikėtos situacijos – yra viena didžiausių finansinių vertybių.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai tradiciškai pirmenybę teikia asmeninei ir šeimos gerovei. Net 84 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimos gerovė yra pagrindinis kasdienio gyvenimo prioritetas, taip pat pabrėžiama materialinė gerovė (39 proc.).
Tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad gyventojai itin vertina savo finansinę nepriklausomybę ir galimybes turėti pakankamai lėšų „juodai dienai“. Pusė respondentų (50 proc.) po būtinųjų išlaidų norėtų daugiau lėšų skirti taupymui nenumatytiems atvejams, o 44 proc. – pramogoms ir laisvalaikiui.
„Šie rezultatai rodo, kad saugumo ir stabilumo jausmas yra viena svarbiausių vertybių lietuvių šeimoms. Žmonės vis didesnę reikšmę teikia būtinybei pasirūpinti finansiniu saugumu, pasiruošti nenumatytiems atvejams. Įdomu, kad nemaža dalis gyventojų papildomas lėšas skirtų investicijoms, taip pat rinktųsi gyvybės draudimą kaip būdą ne tik užtikrinti finansinę apsaugą, bet ir finansiškai jaustis ramiau dėl ateities. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių ieško įvairesnių sprendimų, leidžiančių užtikrinti šeimos finansinį saugumą ir stabilumą”, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Gyvybės draudimo bendrovės vadovas pastebi, kad didžioji dalis šalies gyventojų (64 proc.) finansinį rezervą laiko esmine apsauga, netekus darbo ar nuolatinių pajamų. Apklausa taip pat atskleidė, kad 62 proc. respondentų finansinis rezervas yra svarbiausias nelaimingų atsitikimų atveju, o 60 proc. – susidūrus su kitomis nenumatytomis išlaidomis. Tuo tarpu 49 proc. respondentų mano, kad finansinė apsauga yra būtina traumų ar laikino nedarbingumo atvejais.
„Tokiais kriziniais atvejais labai svarbu turėti tvirtą užnugarį ir finansinę apsaugą, kurią galima užsitikrinti taupant, investuojant, draudžiantis gyvybės ar traumų draudimu bei atsakingai tvarkant savo finansus – paprasčiausiai būnant vienu žingsneliu priekyje“, – priduria A. Rumskas.
Didžioji dalis – buičiai, bet nepamirštama ir taupyti
Gyventojų nuomonės tyrime atsispindi ir aiškūs išlaidų prioritetai. Daugiausia pajamų skiriama buities reikmėms (72 proc.), kasdieniams pirkiniams (33 proc.), sveikatingumui (25 proc.) bei taupymui (22 proc.). Taip pat pastebima, kad gyventojai stengiasi dalį pajamų nukreipti pramogoms ir kelionėms (21 proc.), taupyti vaikų mokslams ir patogesnei ateičiai (13 proc.).
„Bendrovės inicijuotas tyrimas parodė, kad 27 proc. apklaustųjų taupymą laiko būtinybe, o 35 proc. – labai svarbiu aspektu kasdieniniame gyvenime. Nors, iš pirmo žvilgsnio, šie skaičiai nėra dideli, tačiau verta pastebėti, kad kasmet jie auga. Džiugina ir tai, kad gyventojai labai aiškiai apgalvoja išlaidų paskirstymą tarp kasdieninių poreikių ir papildomų investicijų į ateitį ar laisvalaikio kokybę. Tai rodo augantį suvokimą, jog finansinė gerovė priklauso ne tik nuo būtinių išlaidų, bet ir nuo pastangų siekti gyvenimo balanso bei ilgalaikio stabilumo”, – pastebi A. Rumskas.
Tyrimą apie šalies gyventojų finansinius prioritetus atlikto „Spinter Research“, 2024 m. rugsėjo mėn. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
