Žengiamas dar vienas žingsnis būtino Lietuvos mokslo ir studijų išteklių konsolidavimo link – Vyriausybė šiandien patvirtino nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių.
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pertvarkant universitetų tinklą, norima sudaryti sąlygas turėti stiprias studijas ir mokslą savo šalyje, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.
„Daug metų kalbama apie Lietuvos mokslo ir studijų problemas: ne visų universitetų studijų kokybė tenkina, pastebima dalis geriausių abiturientų renkasi studijuoti svetur. Dėstytojai ir mokslininkai gauna nepakankamus atlyginimus dirbdami per kelias aukštąsias mokyklas. Valstybės lėšos švaistomos pustuščių pastatų išlaikymui užuot jas investavus į kokybę; iki 40 proc. studijų programų dubliuojama. Mokslo potencialas išsklaidytas, turėdami didžiulius dėstymo krūvius dėstytojai neturi galimybių skirti pakankamai laiko mokslinei veiklai. Dabar turime aiškų planą, kur eina ir kaip keisis aukštasis mokslas. Tinklo optimizavimas yra pirmasis esminis šios pertvarkos žingsnis“, – sako ministrė.
Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.
Vyriausybė siūlo universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio vidurio priimti galutinius sprendimus dėl dalyvavimo tinklo pertvarkoje ir juos pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims LR Seimas.
Pasak J. Petrauskienės, valstybinių universitetų tinklo optimizavimas – tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių. Kitos svarbios pertvarkos kryptys – tai studijų ir mokslo finansavimo bei kokybės užtikrinimo pertvarkos, dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimas, tarptautiškumo didinimas, mokslu grįstų inovacijų skatinimas.
„Aukštojo mokslo pertvarka atneš naudą visiems. Studentams tai reiškia kokybiškas studijas, kompetentingus ir motyvuotus dėstytojus, atnaujintus bendrabučius, dėstytojams – didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, daugiau laiko mokslinei veiklai. Stiprios aukštosios mokyklos bus labiau konkurencingos tarptautiškai ir kurs daugiau inovacijų, tai sudaro galimybes tinkamai subalansuoti specialistų rengimo pasiūlą ir paklausą, nebešvaistant šalies resursų tuštėjančių aukštųjų mokyklų ūkiui išlaikyti“, – pažymi ministrė.
Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, siekiama, kad du Lietuvos universitetai atsirastų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų ir iš jų bent vienas – geriausiųjų „300-tuke“, Lietuva patektų tarp dešimties inovatyviausių ES šalių, Lietuvos mokslas ir studijos taptų tarptautinio lygio, studentai ir darbdaviai būtų patenkinti studijų kokybe, o mokslininkai ir tyrėjai – savo karjera.
Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, turi daug mažiau studentų ir daug daugiau aukštųjų mokyklų. Gerai vertinamos aukštojo mokslo sistemos Europoje – Suomijoje, Olandijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Airijoje – pastaraisiais metais mažino aukštojo mokslo įstaigų skaičių ir jas stambino. Pavyzdžiui, Suomijoje 2012 m. milijonui gyventojų teko 6,9 aukštosios mokyklos, arba 1,2 institucijų – 10-čiai tūkst. studentų. Lietuvoje milijonui gyventojų teko 14,7 institucijos, arba 2,9 aukštosios mokyklos – 10-čiai tūkst. studentų.
Pertvarkant universitetų tinklą, siūloma:
• Vilniuje Mykolo Romerio universitetą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
• Vilniaus universitetui dėl pedagogų rengimo įsteigti struktūrinį padalinį, vykdantį švietimo ir ugdymo krypčių mokslo ir studijų veiklas.
• Vilniuje numatoma toliau plėtoti menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją.
• Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Šiauliuose suformuojant akademinį padalinį (filialą), kuriame toliau plėtojamas pedagogų rengimas.
• Siekiant sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune, šiame mieste sukurti trijų valstybinių universitetų tinklą. Kaune numatoma sujungti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o dabartiniams LEU studentams sudarant sąlygas studijas baigti Vilniuje.
• Antras Kauno valstybinių universitetų tinklo kūrimo žingsnis – Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą.
• Greta platesnės sudėties Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų Kaune bus toliau plėtojamas Kauno technologijos universitetas, telkiantis technologijos ir fizinių mokslų sričių potencialą.
• Klaipėdoje numatoma stiprinti savarankišką Klaipėdos universitetą užtikrinant dermę su regiono poreikiais. Universitetas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir verslo struktūromis turi pateikti Vyriausybei veiksmų planą, skirtą veiklai optimizuoti.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
