Ilgai nedirbantiems, žemos kvalifikacijos, priklausomybių ir įvairių asmeninių problemų turintiems žmonėms nuo praėjusių metų liepos Užimtumo tarnyboje suteikiamas besirengiančio darbo rinkai statusas. Jiems teikiamos intensyvesnės kompleksinės paslaugos, kurių pasirinkimas nuo reformos pradžios nuosekliai didėja.
Užimtumo tarnybos duomenimis, beveik ketvirtadalis (6,1 tūkst.) šių asmenų registruota Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Rugsėjo 1 d. čia jie sudarė 12,4 proc. visų klientų.
„Ūkio veiklos ir vietos darbo rinkos mūsų aptarnaujamoje teritorijoje labai skirtingos. Vienokios Dzūkijoje, kur mažiau pramonės, mažiau pasirinkimų įsidarbinti, o klientų kvalifikacijos – žemesnės. Kas kita Kauno regione, kur galime pasiūlyti geresnių paslaugų, darbo paieška greitesnė. Tad ir klientų su besirengiančio darbo rinkai statusu galimybės ten didesnės“, – teigė Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Rasa Juknevičienė.
Pasak jos, šie metai parodė, kad pokyčiai vyksta, ir į veiklas teritorijose įsitraukia vis daugiau socialinių partnerių ir savivaldybių, padedančių žmonėms nepatekti į ilgalaikius nedarbo spąstus.
Daugiausia besirengiančių darbo rinkai žmonių yra Dzūkijoje. Alytaus apskrityje šį statusą turi kas penktas klientas (22,9 proc.). Druskininkų, Alytaus rajonuose jų dalis tarp visų darbo ieškančių viršija 20 proc., o Lazdijuose siekia 47,5 proc. – čia beveik pusė klientų dėl įvairių priežasčių negali siekti užimtumo. Geresnė padėtis – Varėnoje (sudaro 17,3 proc.) ir Alytuje (9,4 proc.).
Lazdijuose klientų profilis išliko panašus kaip ir pernai – didžiąją dalį sudaro asmenys, stokojantys socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti. Dauguma – vyresni nei 50 metų, be profesinės kvalifikacijos ir turintys sveikatos problemų.
„Įvertinus šias kliūtis, jie skatinami tvarkytis dokumentus dėl artimųjų slaugos ir priežiūros, lankytis pas priklausomybių specialistą, dalyvauti teisininko ar psichologo konsultacijose, – pasakojo Lazdijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, – Didesnis paslaugų spektras siūlomas dalyvaujantiems savivaldybės užimtumo didinimo programoje. Pastaruoju metu tarp naujai besikreipiančių asmenų didesnei daliai jau yra suteikiamas bedarbio statusas, vadinasi, jiems greičiau galime suteikti užimtumą“.
VŠĮ „Lazdijų socialinių paslaugų centras“, Visuomenės sveikatos biuras, rajono savivaldybės administracija – pagrindiniai socialiniai partneriai, padedantys integruoti šiuos žmones į darbo rinką rajone.
Druskininkuose besirengiantys darbo rinkai asmenys sudaro 29,3 proc. Savivaldybės užimtumo didinimo programoje per pusmetį dalyvavo 84 asmenys, trims padėta įsidarbinti nuolatinai, du pradėjo individualią veiklą.
„Nors tokių asmenų skaičius ir toliau išlieka nemažas – turime 377. Aktyviai bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, situacija keičiasi į gerąją pusę. Didesnei grupei gaunant tikslines paslaugas, jų skaičius pamažu mažėja“, – sakė Druskininkų skyriaus vedėja Danutė Naujalienė.
Marijampolės apskrityje labiausiai išsiskiria Šakių ir Vilkaviškio rajonai. Atitinkamai – beveik kas trečias (28,7 proc. ir 27,6 proc.) oficialiai darbo ieškantis klientas. Apskrityje besirengiantys darbo rinkai sudaro 19,1 proc. visų registruotų asmenų.
Šakių skyriaus vedėjos Aldonos Stasiulienės teigimu, atvejo komandos susitikimuose rajono savivaldybėje nuolat tariamasi, kaip suteikti kokybiškas paslaugas besirengiantiems asmenims jas pritaikant kiekvienam individualiai. Dabar pagal poreikį žmogus gali pasinaudoti socialinio emocinio ugdymo, finansinio raštingumo, motyvacijos, krizių atpažinimo ir valdymo mokymais, individualiomis psichologo, karjeros konsultacijomis, priklausomybių konsultanto paslaugomis.
Rajone šiemet dešimt besirengiančio darbo rinkai statusą turinčių asmenų įsidarbino, keturi pradėjo savarankišką veiklą. Individualios atvejo vadybininko konsultacijos, socialinių partnerių bei NVO organizacijų suteiktos paslaugos padėjo apsispręsti 64 klientams dėl tolesnės registracijos Užimtumo tarnyboje.
Panaši patirtis ir Vilkaviškyje: „Per metus surasta daugiau socialinių partnerių, suteikta daugiau paslaugų. Tapome labiau empatiški klientams, o jie drąsiau sprendžia savo problemas, gydosi priklausomybes. Kai kurie nutarė persikvalifikuoti, 25 įsidarbino, keli pradėjo savarankišką veiklą, keletas susitvarkė tėvų slaugą. Visgi dar nemažai yra turinčių skolų“, – teigė Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė.
Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė susitelkė kaimo gyventojų motyvacijos, vaikų ir artimųjų priežiūros problemoms spręsti. Šeimos priežiūros klausimais padeda Socialinės pagalbos centras ir savivaldybės socialinės paramos skyrius. „Atradome MB „Inspira LIFE“, kuri nemokamai pradėjo teikti finansinio raštingumo mokymus. Rajone praktiškai nėra kas galėtų teikti motyvavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, pavėžėjimo į darbą paslaugas“, sakė R.Besasparienė.
Kauno apskrityje mažiausiai besirengiančio asmens statusą turinčių klientų, palyginti su Alytaus ir Marijampolės – tik 7,3 proc. Kauno regione didžiausią dalį jie sudaro Prienų ir Kaišiadorių rajonuose (20,8 proc. ir 20,6 proc.).
„Turime 361 besirengiantį darbo rinkai. Specializuotos paslaugos padėjo jiems „pakoreguoti“ savo gyvenimus. Atvejo vadybininkės paskatinti kai kurie klientai, turintys sveikatos problemų, susitvarkė neįgalumo nustatymo dokumentus, teisininko konsultacijos išsprendė įsisenėjusius reikalus su antstoliais. Dalis dalyvauja priklausomybių specialisto konsultacijose“, – pasakojo Kaišiadorių skyriaus vedėja Ramutė Sinkevičienė.
Prienų skyriuje daugiausiai registruota stokojančių motyvacijos arba socialinių įgūdžių (75 proc.). Ribotas galimybes nuvykti į darbą turi 24 proc. asmenų. Nuo šių metų liepos užimtumo didinimo programos paslaugas gyventojams pradėjo teikti ir Birštono savivaldybė.
„Šiemet aktyviau vykdoma savivaldybės užimtumo didinimo programa. Dabar nemažai asmenų tęsia darbus pagal paslaugų kvitus – dirba pas atskirus ūkininkus ir UAB „Daukšiagirio sodai“, – padėtį pristatė Prienų skyriaus Jūratė Radzevičienė.
Kauno KAD aptarnaujamoje teritorijoje – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse rugsėjo 1 d. iš viso buvo registruota 43,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
