Marijampolės apskrityje daugiau kaip dviem trečdaliams darbo ieškančių asmenų – 70,3 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių, rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys. Palyginti su praėjusiais metais, situacija šiek tiek pagerėjo – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko 75,7 proc. apskrities bedarbių.
Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Marijampolės apskritis yra 9 -oje vietoje lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.
Geriausia situacija yra Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta atitinkamai 61,8 proc. ir 64,3 proc. bedarbių. Marijampolės savivaldybėje įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis, palyginti su 2019 metais – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu – 17,8 proc.
Tuo tarpu Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse su skaitmeniniais bedarbių įgūdžiais susijusi situacija yra prasčiausia visoje apskrityje. Čia šių įgūdžių neturi atitinkamai 85,5 proc. ir 82,9 proc. bedarbių ir tai yra vieni prasčiausių rezultatų šalyje.
Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais Lietuvoje gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskričių bedarbiai, o prasčiausia padėtis yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56,4 proc. darbo ieškančių asmenų.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako I. Balnanosienė.
Darbdaviai reikalauja mokėti dirbti kompiuteriu
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. „Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas”, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebi L. Križinauskienė.
Asociacijos „Langas į ateitį “ direktorė sako, kad visi norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt, tuo pasidomėti paskambinę į artimiausią biblioteką arba bendruoju tel.:+370 616 04549. Projekto svetainėje pateikiama išsami informacija apie mokymų temas, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam labiausiai naudinga. aktualijas.
Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų. O bibliotekose gyventojus moko ne tik lektoriai, bet konsultuoja ir e. skautai, 14–29 m. jaunuoliai, kurių jau beveik 1450.
