Priimtas svarbus, vaikų gerovę užtikrinantis sprendimas. Nuo šiol užsieniečių įvaikinti vaikai išsaugos Lietuvos pilietybę.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Juodytės, tai itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus: „Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę – didelė mūsų šalies pagalba įtėviams išsaugant jų šeimose augančių vaikų identitetą.”
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Juodytės, tai itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus: „Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę – didelė mūsų šalies pagalba įtėviams išsaugant jų šeimose augančių vaikų identitetą.”
Dalis tėvų globos netekusių vaikų yra įvaikinami užsienio piliečių šeimose. Tuomet svarbia užduotimi tampa jų identiteto išsaugojimas. „Užsienio piliečiai, įvaikinantys Lietuvos vaikus, stengiasi išsaugoti įvaikintų vaikų identitetą: palieka jų biologinių tėvų suteiktus vardus, pasakoja šeimoje atsiradimo istorijas, suteikia galimybę, o ne retu atveju ir skatina, įvaikintų vaikų bendravimą su jų Lietuvoje likusiais gyventi broliais / seserimis ar kitais giminaičiais, atvyksta į Lietuvą, ieško galimybių savo šalyje dalyvauti Lietuvos kultūrą, tradicijas ir kalbą puoselėjančių bendruomenių veiklose, palaiko glaudžius ryšius su kitomis, iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis,” – sako J. Juodytė.
Seimas sprendė įvaikintų Lietuvos piliečių padėtį jiems sulaukus pilnametystės. Buvo siūloma panaikinti senąją tvarką, kuomet tapę pilnamečiais asmenys turi pasirinkti, kurios šalies piliečiais tapti. Seimas pritarė pasiūlymui leisti užsienio šalių piliečių įvaikintiems Lietuvos piliečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę. Už balsavo 71 parlamentaras, susilaikė – 2, o prieš balsavusiųjų nebuvo.
Parlamentarai balsavo dėl dvi situacijas reguliuojančių įstatymo projektų – mišrių, Lietuvos piliečio ir užsienio šalies piliečio, šeimų įvaikintų vaikų teisinės padėties bei atvejų, kuomet abu Lietuvos pilietį įsivaikinę asmenys yra ne Lietuvos piliečiai.
Parlamentarai balsavo dėl dvi situacijas reguliuojančių įstatymo projektų – mišrių, Lietuvos piliečio ir užsienio šalies piliečio, šeimų įvaikintų vaikų teisinės padėties bei atvejų, kuomet abu Lietuvos pilietį įsivaikinę asmenys yra ne Lietuvos piliečiai.
Įstatymo projekto rengėjai tikina, kad visiems Lietuvos piliečiais gimusiems vaikams reikia suteikti vienodas galimybes išsaugoti mūsų šalies pilietybę visą gyvenimą. Tuo tarpu mišrių ar užsieniečių šeimų įvaikintiems vaikams sulaukus 21-erių metų reikia rinktis Lietuvos ar iš kito šeimos nario gautą pilietybę.
Nepriėmus jokio sprendimo, mūsų šalies pilietybė panaikinama automatiškai. Tuo tarpu, jei vaikas nėra įvaikinamas, o gimsta mišriai šeimai, jis turi teisę išsaugoti dvigubą pilietybę visą gyvenimą.
Siūloma įtvirtinti, kad įvaikinimo metu dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turėtų visą gyvenimą, o ne tik iki 21 metų. Teigiama, kad siūlomos pataisos panaikins šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų diferencijavimą dvigubos pilietybės atžvilgiu ir abi šios vaikų grupės teisę į dvigubą pilietybę išlaikys visą savo gyvenimą.
Nepriėmus jokio sprendimo, mūsų šalies pilietybė panaikinama automatiškai. Tuo tarpu, jei vaikas nėra įvaikinamas, o gimsta mišriai šeimai, jis turi teisę išsaugoti dvigubą pilietybę visą gyvenimą.
Siūloma įtvirtinti, kad įvaikinimo metu dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turėtų visą gyvenimą, o ne tik iki 21 metų. Teigiama, kad siūlomos pataisos panaikins šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų diferencijavimą dvigubos pilietybės atžvilgiu ir abi šios vaikų grupės teisę į dvigubą pilietybę išlaikys visą savo gyvenimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
