Žemės ūkio gamybos skatinimas, naujų rinkų paiešką, lietuviškų maisto produktų vartojimo skatinimas, smulkių ir vidutinių ūkininkų rėmimas, kainų mažinimas – visus šiuos tikslus sau kelia dabartinis Žemės ūkio ministras.
Tik tai – nieko naujo. Visi šie darbai buvo pradėti jau gerokai anksčiau. O ką naujo ir gero ūkininkams gali pasiūlyti ši Vyriausybė? Kol kas daugiausia dėmesio skiriama tik Žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Kauną, tarsi tai išspręs viską: ir nesutvarkytą melioraciją, ir žemas pieno supirkimo kainas, ir Afrikinį kiaulių marą, suvienodins išmokas, išnaikins daug kitų sunkumų, su kuriais susiduria mūsų šalies žemės ūkis. Ministerijos perkėlimui į Kauną metami didžiuliai resursai. Argumentai? Taip bus patogiau ministerijos interesantams – ūkininkams. Bet ar iš tiesų? Juk dažniausiai interesantai ieško Nacionalinės mokėjimo agentūros arba Nacionalinės žemės tarnybos pagalbos, o šios institucijos turi savo skyrius visoje Lietuvoje. Tuo tarpu vienos iš ministerijų perkėlimas į Kauną, į antrą pagal dydį Lietuvos miestą, tikrai nesustiprins regioninės politikos. Toks nepamatuotas sprendimas tik įneš chaoso. Ministerija jau šiandien prarado daug gerų specialistų. O paskelbus konkursus jų vietoms užimti – net neatsiranda norinčių. Sakysite mažiau valdininkų – lengviau valstybei? Sutikčiau su Jumis, bet kiekvienoje srityje yra tikrai kompetentingų specialistų, kurie puikiai išmano savo darbą, o Žemės ūkio ministerija šiuo metu tokius specialistus praranda dėl nuolatinio nestabilumo, jau du metus trunkančio “valstietiško valdymo” chaoso. Iš pradžių dėl beveik 1,5 metų neaiškios ir neracionalios pačios ministerijos struktūros pertvarkos, dabar – dėl numatomo perkėlimo į Kauną. Ar galime leisti prarasti gerus specialistus, kai laukia tokios intensyvios derybos dėl finansinės perspektyvos po 2020 metų? Juk nuo šių derybų priklausys, kokia ateitis laukia Lietuvos žemės ūkio – ar turėsime didesnį finansavimą, ar ne? Šiuo metu Briuselyje visos valstybės turi sutarti dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų, po „Brexito“ pinigų, skiriamų žemės ūkiui, mažės ir prie kiekvieno finansuojamo projekto reikės pridėti daugiau nuosavų lėšų. Tačiau mūsų valdžia nesiruošia taupyti ir skirti pinigų ūkininkams. Jiems geriau įsirengti ar nuomotis sau naują pastatą, kuris kainuos milijonus mokesčių mokėtojų pinigų. Ar yra atlikti paskaičiavimai ir įvertintas tokio perkėlimo ekonominis naudingumas? Ar paskaičiuota, kiek kainuos vien darbuotojų kelionės? Jei kelionės laikas bus įtrauktas į darbo valandas, kaip žadama, tai kiek laiko liks tikram darbui? Deja, tokių skaičiavimų nėra. Yra tik abejotinas politinis sprendimas.
Kaunui toks ministerijos perkėlimas galbūt ir naudingas – ten bus įkurtos naujos darbo vietos. Tačiau nepamirškime, kad visas ministerijos perkėlimas ir net projektų vadovo ir projektų grupės narių, kurie turės iškelti ministeriją į Laikinąją sostinę, algos bus apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ar tikrai galime ir turime taip išlaidauti? Juokingai skamba argumentai, kad Kaune bus lengviau rasti specialistų, nes yra du universitetai, ruošiantys žemės ūkio specialistus, bei Žemės ūkio rūmai. Deja…. Specialistų čia nėra daug. Menkinantis žemės ūkį ir žemės ūkio mokslą valstybės požiūris šią sritį paliko praktiškai be specialistų.
Jei jau dabartinės Vyriausybės strateginio veiklos plano „arkliukas“ – šalies regionų gaivinimas, tai, remiantis logika, galima teigti, jog aukštą valstybinį statusą turinčios institucijos „persodinimas“ į regioną – pastarąjį atgaivina. Tačiau S. Skvernelis pats ne kartą yra viešai deklaravęs, jog atsinaujinimą Vyriausybė turi pradėti ir jau pradėjo nuo savęs. Tad kodėl iki šiol neprabilta apie tai, kad pirmiausia pati Vyriausybė persikels į regioną? Į kokį atokesnį – Zarasus ar Skuodą. O visos ministerijos pabirtų po Lietuvą – Varėną, Kupiškį, Balbieriškį…Kodėl apie tai neteko girdėti?
Per 2017 metus Žemės ūkio ministerijoje apsilankė tik 374 asmenys ir daugiausiai iš Vilniaus miesto bei rajono – net 57,6 proc., kai tuo tarpu iš Kauno miesto ir rajono – tik 6,9 proc. Likusioji dalis – iš kitų miestų ir rajonų. Tad vienintelis argumentas, kurį iki šiol teko girdėti, kad taip bus patogiau interesantams – netenka prasmės.
Jei planai perkelti ministeriją būtų įgyvendinti – tai iš esmės paralyžiuotų ministerijos darbą, valdymą, visą vadybą. Susiformuotų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, neefektyvi, išbalansuota, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų (Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės), žemės ūkio valdymo sistema. Kada ministras dirbtų ministerijoje? Ar turėsime ministrą be ministerijos, kuris visus sprendimus galbūt priims tik kadencijos pabaigoje? Anksčiau tikriausiai nespės, nes ir pats ministras, ir darbuotojai didžiąją laiko dalį praleis kelionėse tarp Vilniaus ir Kauno arba dirbs nuotoliniu būdu.
Ar valstybė turi tiek papildomų milijonų, kad juos skirtų naujo pastato statybai arba nuomai, įrengimui, kompensacijų išmokėjimui? Ar tikrai parduotas pastatas Gedimino pr. padengs visus ministerijos perkėlimo kaštus? Sakoma, gal dešimčiai metų užteks gautų pinigų. O kas toliau? Lietuvoje nebeliks žemės ūkio? Ar neturės žmonės iš savo kišenių finansuoti politikų asmeninių interesų ir pažadų?
Beje, Žemės ūkio ministerijos perkėlimas jau buvo įgyvendintas Nikitos Chruščiovo valdymo laikais. Tuo metu dalis darbuotojų važinėjo į Dotnuvą, o dalis – į Baisogalą. Tačiau šis „eksperimentas“ baigėsi po 4 mėnesių. Ar norime vėl grįžti į sovietmetį? Ar „profesionalų“ vyriausybė ketina žemės ūkį vystyti, optimizuoti valdymą, ar grąžinti jį atgal į praeitį? O gal leisime iš ūkininkų ir mūsų visų vėl pasijuokti? Ar asmeniniai siauri interesai ir šį kartą bus aukščiau Valstybės ?
Prof. Vigilijus Jukna yra Darbo partijos pirmininko pavaduotojas.
