„Šiemet nepratęsėme sutarčių su 45 mokiniais. Tai didelis skaičius, atskleidžiantis, kiek jaunų žmonių nemato prasmės ne tik siekti rezultatų, bet ir apskritai lankyti pamokas“, – sako Vilniaus Pilaitės gimnazijos vadovas Mindaugas Briedis.
Tokios istorijos, anot švietimo atstovų, nėra pavienės. Mokyklų vadovai vis garsiau pripažįsta – mokytis iš tiesų motyvuoti tik vienetai. Tačiau daugumos pasiekimai dažniausiai labiau rūpi pedagogams ir tėvams nei patiems vaikams.
Naujus mokslo metus beveik ketvirtadalis Lietuvos mokyklų pradės kitaip – pasitelkdamos įrankį, kuris leis stebėti kiekvieno vaiko individualią pažangą ir reaguoti laiku, kai ji stringa.
Bus mokomi išsikelti tikslus
Ekspertai įsitikinę – norint, kad vaikai vėl atrastų prasmę mokytis, reikia pirmiausia juos pačius išmokyti išsikelti tikslus. Dabar juos dažniausiai nustato suaugusieji: mokytojai skatina mokytis dėl aukštesnių pažymių, tėvai – dėl geresnių galimybių ateityje. Tačiau, anot „Spotiself“ karjeros specialistės, edukologės Daivos Šilienės, vaikui tokie tikslai neretai atrodo svetimi ir neprasmingi.
„Dažnai girdžiu jaunuolius sakant: man ta chemija nereikalinga, gero pažymio reikia tik mamai ir mokytojai. O tada ateina dvylikta klasė ir jis supranta, kad labai nori studijuoti mediciną, bet su penketu iš chemijos, deja, vargu ar įstos. Labai svarbu, kad vaikai matytų visumą – pažymiai yra neatsiejama jų ateities dalis. Tikslas – išugdyti sąmoningą žmogų, kuris pats supranta mokymosi prasmę, geba kelti sau tikslus ir planuoti, kaip jų pasiekti“, – pasakoja „Spotiself“ atstovė D. Šilienė.
Pilaitės mokyklos vadovas pastebi, kad dauguma mokinių dažnai lieka abejingi mokymosi proceso dalyviai. Nuo rugsėjo ši gimnazija bus viena tų, kuri stebės kiekvieno vaiko individualią pažangą.
„Iki šiol nebuvo jokio paties mokinio įnašo į savo karjeros planavimą. Nuo šių mokslo metų pradžios jaunuoliai išsikels tikslus – tai, kas jiems patiems svarbu. Gimnazistai susidarys veiksmų planą, kaip šių tikslų sieks, o mokyklos bendruomenė suteiks visą reikalingą pagalbą ir refleksiją. Kai tikslą išsikeli pats, o ne kažkas kitas tau jį nuleidžia, atsiranda visiškai kitokia motyvacija jį pasiekti“, – įsitikinęs M. Briedis.
Problema pastebima per vėlai
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema – vaiko nesėkmės dažniausiai pastebimos per vėlai, kai jis jau praradęs motyvaciją mokytis. Naujoji priemonė leis ir mokytojams, ir tėvams iškart pamatyti pirmuosius signalus, kada mokinys stringa, kada jam reikia papildomos pagalbos ar paskatinimo.
„Pažymys parodo tik galutinį rezultatą, vėliau nebegali jo taisyti, svarbu matuoti tarpinuose etapuose, kad galėtum daryti įtaką galutiniam rezultatui. Vaiko individualios pažangos sistemą mes taikome jau septynerius metus, ir tai tikrai veikia. Iki šiol viskas buvo rašoma ant popieriaus ir dedama į segtuvus, o šiemet viskas persikels į elektroninę erdvę, bus žymiai paprasčiau ir aiškiau“, – teigia Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos direktorė Jurgita Zinkienė.
„Spotiself“ karjeros konsultantė sako, kad naujas įrankis padės ir pedagogams, ir tėvams aiškiau matyti ne tik mokinių akademinius pasiekimus, bet ir kompetencijų sritis, kur reikia tobulėti.
„Kiekviena profesija reikalauja tam tikrų kompetencijų. Jei jaunuolis svajoja studijuoti pedagogiką, bet jam trūksta komandinio darbo ar bendravimo įgūdžių, jis galės išsikelti tikslą juos lavinti. Kitas žingsnis – sudaryti planą, kaip to pasiekti, pavyzdžiui, vasarą susirasti vaikų stovyklą, kurioje galima savanoriauti“, – paaiškina D. Šilienė.
Tikslas – mažinti iškrintančiųjų skaičių
Pilaitės gimnazija, pasak vadovo, šiandien susiduria su tipiškais didmiesčio mokyklos iššūkiais – čia mokosi labai įvairių gebėjimų ir motyvacijos lygio mokiniai.
„Mūsų tikslas, pasitelkus priemonę, leidžiančią stebėti kiekvieno vaiko individualią pažangą, per metus sumažinti iškritusių mokinių skaičių bent 30 proc. Jei vaikas aiškiai matys savo tikslus, supras, kodėl mokosi ir jaus progresą, tikiu, kad pasikeis ir jo motyvacija“, – sako M. Briedis.
Nauja priemonė, kurią pasitelkia vis daugiau mokyklų, buvo sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos mokyklomis, išsakiusiomis, ko reikia, kad individualios pažangos matavimas duotų realių rezultatų, o nebūtų tik formalus procesas. Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija buvo viena iš mokyklų, padėjusių kurti šį įrankį.
„Svarbiausia sutelktumas ir dėmesio skyrimas. Jei tikslą tik suformuluoji, bet pamiršti, jo pasiekti beveik neįmanoma. Tačiau jei prie jo nuolat sugrįžtame, reflektuojame ir skiriame dėmesio, tikslas tampa mūsų kasdienybės dalimi. Mes kaip mokykla kėlėme sau tikslą per metus bendrą mokinių raštingumo lygį padidinti dviem procentais. Pavyko kur kas geriau, nei planavome, jis pakilo net penkiais procentais ir dabar kasmet paauga dar po du procentus“, – patirtimi dalijasi mokyklos vadovė J. Zinkienė.
Nuo rugsėjo „Spotiself“ sukurtas įrankis veiks ketvirtadalyje Lietuvos mokyklų. Jo kūrėjai tikisi, kad ilgainiui jis taps nauju standartu ugdymo sistemoje, padėsiančiu sugrąžinti vaikams motyvaciją mokytis.
