Daugybė problemų ir negerumų randasi iš to, kad vaikams pritrūksta tėvų dėmesio. Paprasto, nuoširdaus, tikro. Tiesiog laiko kartu. Ir net nėra taip svarbu, kaip tą laiką leidžiant: ar statant kaladėlių bokštą, ar sprendžiant kryžiažodžius, ar žaidžiant šaškėmis, ar tiesiog kalbantis. Tokį laiko, skirto tik vaikams, stokojimą būtų galima netgi pavadinti šių dienų rykšte.
Tačiau taisykles diktuoja greitas gyvenimo tempas: darbas, vaikų „transportavimas“ iš/į mokyklą, darželį, užklasinius užsiėmimus, tuomet namų ruoša, o kur dar mėgstama veikla – diena ištirpsta kaip į rankas paimta sniego gniūžtė, o, rodos, dar tiek daug liko taip ir nepadaryta: štai, vos spėjome po darbo kvapą atgauti, o jau metas miegoti. Taip ir liko neaptarti darželio ar mokyklos įspūdžiai ir daug kitų kasdienių reikalų. Tačiau… juk visi turime laiko vienodai – pradedant šalies vadovu, baigiant nedirbančiu senjoru. Tos pačios 24 valandos.
Taigi, kur paslaptis? Iš tiesų ji labai paprasta – tinkamai susidėliojus prioritetus, suspėti tikrai įmanoma, ir netgi nėra taip labai sudėtinga.
Tikriausiai pats elementariausias metodas – vaikus įtraukti į kasdienę veiklą. Skutate bulves vakarienei? O kodėl nepaprašius, kad vaikas jas sudėtų į dubenį, nuplautų ir tuo tarpu apie dieną mokykloje ar darželyje papasakotų. Krūva nerūšiuotų skalbinių pūpso jau kelinta diena? Pasiūlykite vaikui Jums padėti ir išsirinkti sau rūbus visai savaitei. Krūva mažės greičiau, o Jūs sužinosite, kaip šiandien pasisekė karatė ar dailės užsiėmimas. Sąmoningai išnaudoti galima kiekvieną kasdienę minutę – vežant vaiką į sporto mokyklą gali užsimegzti pats fantastiškiausias pokalbis net ir apie egzistencinius dalykus, o automobilių spūstis – tobulai tam tinka!
Dar kitiems gelbsti susikurtos nelaužomos taisyklės: galbūt tai bus nustatytas konkretus valandų kiekis per dieną/savaitę, kai tėvai (vienas iš tėvų) tą laiką skiria tik vaikams, o šie sugalvoja, ką konkrečiai tuo metu norėtų veikti, o galbūt – bendra vakarienė kaip tradicija, kai kasdien prie stalo susėda visi be išimties, o telefonai „saugiai“ paliekami kitame kambaryje.
Dar vienas labai vertingas dalykas – kassavaitiniai šeimos susirinkimai, kuriems visi šeimos nariai kartu nustato konkrečią dieną ir valandą. Tokių susirinkimų metu kiekvienas papasakoja apie tos savaitės įvykius, būsenas, problemas, jausmus, tuo tarpu kiti gali patarti, pasiūlyti sprendimą, galbūt paguosti ar tiesiog išklausyti.
Taip pat ne mažiau reikšmingas dalykas – (aktyvus) laisvalaikis su vaikais. Net ir patys užimčiausi žmonės tikrai gali rasti laiko savaitgalį kartu su vaikais bent jau pasivaikščioti gryname ore, pasivažinėti dviračiais, riedučiais, lauke pažaisti gaudynių ar slėpynių, kartu pasisupti, pagaminti lesyklėlę, kur visą žiemą bus galima lesinti žiemoti likusius paukštelius.
Taigi, gyvenime iš tiesų daug dalykų priklauso tiesiog nuo to, kaip kūrybiškai gebame pažvelgti į tuos dalykus. O jei pritrūksta idėjų ar šiaip minčių, apsilankykite asmeniniame bloge: www.dialogassuvaiku.lt, kuriame į vaikų auklėjimą stengiamasi pažvelgti pačiais įvairiausiais aspektais.
