Siekdama geriau atliepti vaiko interesus, Tarnyba įrengė per 60 Vaikų kambarių – bent vieną kiekvienoje savivaldybėje esančiame teritoriniame vaiko teisių apsaugos padalinyje. Vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais – tokią nepilnamečių teisę įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, vaiko teisių gynėjai, savo kasdienėje veikloje labai dažnai turi pasikalbėti su vaiku, išgirsti jo lūkesčius: apie santykius su tėvais, artimaisiais, globėjais, asmenimis, susijusiais su juo emociniais ryšiais, ar – visai nepažįstamais.
„Vaiko kambario įrengimo tikslas – užtikrinti vaikui draugišką, emociškai priimtiną aplinką. Prabėgo pusmetis nuo to laiko, kai vaiko teisių apsaugos sistema tapo vieninga. Tad ir patalpas vaikams visuose teritoriniuose skyriuose įrengėme vienodai jaukiai. Manome, kad yra svarbu su vaiku kalbėtis tokioje aplinkoje, kurioje jis jaustųsi ramus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
„Manyčiau, kad tokių kambarių nauda yra akivaizdi, nes, nesvarbu kokio amžiaus vaikai bebūtų, patekę į įstaigą – ar tai būtų VTAS, ar policija, ar ligoninė – patiria didžiulį stresą. Situacijos, kai vaiką kalbina jam nepažįstamas suaugęs žmogus, nėra malonios. O štai tinkamai įrengtoje erdvėje vaikas gali atsipalaiduoti, apsiprasti, nusiraminti, jaustis saugiau. Labai svarbu, kad kambaryje yra skirtingų pagalbinių priemonių, kurios tinkamos kalbantis su skirtingo amžiaus vaikais, t. y. vienos priemonės tinka penkiamečiui, kitos – paaugliui“, – sako Olga Leikina, Vilniaus apskrities VTAS psichologė.
Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė išskyrė svarbiausius atskiros vaikų erdvės privalumus: „Patalpos, tikslingai įrengtos tam, kad vaikas jaustųsi komfortiškai, sudaro galimybes specialistams lengviau pradėti ir užmegzti kontaktą su nepilnamečiais, o tuo pačiu – ir objektyviai įvertinti aplinkybes, dėl kurių reikalinga išgirsti vaiko balsą. Mūsų patirtis parodė, kad vaikai jaučiasi saugesni matydami, jog pokalbis vyksta visiškai konfidencialioje, ramioje ir jiems priimtinoje aplinkoje“.
Anot D. Burbaitės, vaikams įrengtos patalpos gali būti naudojamos ir tais atvejais, kai į skyrių atvyksta asmenys su vaikais spręsti įvairių klausimų, pavyzdžiui, gauti reikiamą pažymą. Vaikai, prižiūrimi darbuotojų, mielai tą laiką, kol tėvai tvarko dokumentus, žaidžia vaikų kambaryje.
„Mūsų skyriuje yra įrengti 2 vaiko kambariai – abiejuose pastato aukštuose, tad vaikai visada būna arčiau tėvų. Pastebėjome, kad tėvai, sutvarkę reikalus su vaiko teisių apsaugos specialistais, mielai prisijungia prie savo žaidžiančių vaikų: padeda jiems spalvinti, dėlioti dėliones, paskaito knygą. Vyresnio amžiaus vaikai susirango ant sofos, apsikamšo pagalvėmis, skaito ar tiesiog ilsisi. Visuomet vaikams pasiūlome atsigerti ar pasivaišinti“, – vardina Žaneta Ginaitė, Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja.
Suprantant, kad specialistai bendrauti su vaikais turi atsižvelgdami į jų amžių, brandą bei turėti kitų specialių žinių, jie nuolat gilina savo žinias kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dalyvavo mokymuose „Vaiko nuomonės išklausymas ir vertinimas“ tema, kurių metu aptarta pokalbio su vaiku struktūra ir eiga, pasirengimas pokalbiui ir pokalbis su vaiku, vaiko nuomonės išklausymas ir jos vertinimas, vaiko poreikių nustatymas pagal amžiaus tarpsnius bei aptarti teisiniai aspektai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu ir kt. Tarnyba ir toliau didins specialistų kompetencijas bendravimo su vaiku ir kitose srityse.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
