Pasakojimai apie burtininkus, fėjas ir kitus paslaptingus herojus neretai įsiūbuoja vaikų fantaziją ir visa jiems gali pasirodyti tikra. Tačiau ne ką mažiau realūs vaikams gali tapti ir baugesni personažai, kurie „apsigyvena“ tamsoje, po lova ar spintoje.
Vaiko teisių gynėja Domantė Mažeikienė sako, jog tai visiškai normalu, tačiau suaugusiųjų pagalba, įveikiant šias baimes, išties svarbi.
Interviu su vaiko teisių gynėja Domante Mažeikiene žiūrėkite čia.
„Signalas, nusakantis, jog vaikui galimai reikia mūsų pagalbos – staigus baimės jausmo atsiradimas. Pavyzdžiui, jei vaikui miegoti vienam anksčiau buvo jauku ir tai netikėtai pasikeitė. Tikėtina, kad už šio pokyčio slypi svari priežastis – stresas išgirdus suaugusiųjų nesutarimus, nemaloni patirtis su bendraamžiais ar panašiai. Tokiais atvejais tėvų dėmesys yra itin svarbus“, – sako vaiko teisių gynėja D. Mažeikienė.
Pasak vaiko teisių gynėjų, geriausias būdas išsiaiškinti, kas vaiką neramina – pokalbiai. Tačiau, jei vaikui sunku kalbėti, tokiu atveju verta paieškoti kitų būdų prakalbinti, pavyzdžiui, pasitelkti žaidimus. Ar galbūt paskatinti vaiką nupiešti, kaip atrodo jo baimė, suteikti jai vardą ir t.t., o tada atidžiai pažvelgti į piešinį ir pasiteirauti vaiko, ką reiškia viena ar kita detalė.
„Žinoma, vaikus bauginantys dalykai neretai atsiranda ne tik dėl jo paties patirčių, tačiau ir dėl lakios fantazijos. Vaizdiniai vaikų galvoje labai ryškūs ir gyvybingi, todėl suprasti ribą tarp to, kas išgalvota, ir to, kas tikra, vaikui gali būti sudėtinga. Vis dėlto, įveikti vaizduotės sukeltas baimes tikrai įmanoma“, – sako D. Mažeikienė.
Vaiko teisių gynėjų patarimai, kaip padėti vaikui įveikti baimes:
- kartu tyrinėti tamsą. Tamsiame kambaryje galima kartu su vaiku pasivaikščioti, pasikalbėti, kartu patikrinti po lova ir pan. Matydamas jūsų drąsą, jos įsikvėps ir vaikas. O išsklaidyta nežinomybė suteiks saugumo jausmo;
- maža švieselė. Šalia lovos padėta maža švieselė, pavyzdžiui, jaukus kiškutis, meškutis ar mašinėlė, leis vaikui jaustis saugiau. Prabudęs naktį jis galės apžvelgti vos apšviestą kambarį ir įsitikinti, jog aplink nieko nėra;
- vaizduotė. Kartu su vaiku galima pasigaminti stebuklingą amuletą. Jį galima nupiešti ar nulipinti iš plastilino. Drauge sukurkite istoriją, kaip jis veikia, kaip saugo ir t.t. Ar galbūt galima kartu nupiešti baimę ir nuo jos saugantį herojų. Pamažu vaizduotės sukurtus blogiukus pakeis juos įveikiantys drąsuoliai;
- laikas kartu. Kartais numalšinti nerimą gali padėti tiesiog laikas drauge, apsikabinimai ar jaukūs pokalbiai prie arbatos.
Taip pat vaiko teisių gynėjai primena, kad labai svarbu ir tai, kaip kalbamės su kažko bijančiu vaiku. Todėl patariama vengti vaiko jausmus nuneigiančių pasakymų kaip: „Neišsigalvok, ten nieko nėra“, „Tu jau didelis, ko čia bijoti“, „Būk drąsus“ ir t.t.
„Tėvai – vaiko saugumo uostas. Tad verčiau sakykime: „Suprantu, kad bijai. Viskas gerai, aš kartu su tavimi“ ar „Matau, jog tau baisu, pabūkime drauge“ ir panašiai. Vaikui baimės tampa lengviau įveikiamos, kai jis žino esantis ne vienas su jomis“, – primena pašnekovė.
Įveikti baimes drauge, tai kurti stiprų bei saugų vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
