Vaiko teisių gynėjai susirūpinę: penkios Lietuvos savivaldybės iki šiol dar neturi nei vieno budinčio globotojo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebi, kad, nepaisant aktyvių raginimų, Lietuvoje dar yra penkios savivaldybės, neturinčios nei vieno budinčio globotojo. Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose. Tarnybos specialistai pabrėžia, kad tokia situacija yra netoleruotina.  Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę augti šeimoje. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.

Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžia, kad vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje, užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t.y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką.

„Jie laikinai, iki 12 mėnesių, savo gyvenamojoje vietoje  prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas  į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tokia situacija netoleruotina, ypač kalbant apie mažo amžiaus, ikimokyklinukus, pradinukus vaikus“, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, Birštono miesto, Prienų, Anykščių, Utenos ir Rietavo rajonų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios nei vienos sutarties dėl budinčio globotojo paslaugos teikimo.

Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją (Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių, Neringos, Palangos, Kretingos, Šakių, Rokiškio, Kelmės, Jurbarko ir Trakų).  Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis.

„Vaikams, patyrusiems krizę ir išgyvenantiems stresą dėl laikino tėvų netekimo, labai svarbu išlaikyti tarpusavio ryšius bei kartu užmegzti emociškai saugų ryšį su suaugusiu žmogumi. Vaikų globos namuose, net ir kalbant apie mažus bendruomeninius vaikų globos namus, tai padaryti sunku, kadangi juose dirba samdomas personalas, dažniausiai slenkančiu grafiku, be to, neretai susiduriama su personalo kaita. Visos šios aplinkybės yra labai jautrios mažo amžiaus vaikui“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.

2020 vasario 24 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 198 budintys globotojai, iš jų 118 galinčių priimti vaiką bet kuriuo paros metu.

Budintis globotojas – tai asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai.

Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Bendras budinčio globotojo šeimoje prižiūrimų vaikų skaičius, su budinčio globotojo vaikais, negali būti didesnis nei 6 vaikai. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, siekiant neišskirti brolių bei seserų.

Tarnyba pastebi, kad viešojoje erdvėje, kalbant apie vaiko teisių užtikrinimą, neretai painiojamos dvi sąvokos: budintys globotojai ir fiziniai asmenys globojantys (rūpinantys) vaikus. Ir vieni, ir kiti reikšmingai prisideda  prie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, kurios tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Tačiau šių asmenų statusas yra skirtingas. Paprastai kalbant, budintys globotojai laikinai rūpinasi vaiku iš karto tik jam patekus į krizinę situaciją, vaiko atstovu pagal įstatymą paskiriamas globos centras, kuriame budintis globotojas teikia paslaugas.

Fiziniai asmenys globėjai (rūpintojai) – tai asmenys, tampantys vaikų atstovais pagal įstatymą.

Priklausomai nuo aplinkybių, vaikui gali būti nustatoma laikinoji arba nuolatinė globa. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa nustatoma jei miršta abu ar turėtas vienintelis vaiko atstovas pagal įstatymą arba jei šeimai teikta pagalba nedavė rezultatų, šeima nededa pastangų ir nekeičia gyvenimo būdo, vaikams nėra saugu grįžti.

Plačiau apie tai kas yra globa budinčio globotojo šeimoje ir globėjo (rūpintojo) šeimoje

Vaiko globa  (rūpybą) – tai likusio be tėvų globos vaiko apgyvendinimas aplinkoje, kurioje būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Globa (rūpyba) yra skirstoma pagal rūšį ir formą.

Pagal rūšį – laikinoji globa (rūpyba) ir nuolatinė globa (rūpybą).

Pagal formą – vaiko globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre, vaikų globos institucijoje.

Vaiko laikinoji globa nustatoma  savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nuolatinė globa nustatoma teismo sprendimu.

1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Globėjas (rūpintojas) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskiriamas vaiko įstatyminiu atstovu. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje.

Budintis globotojas vaiko atstovu pagal įstatymą neskiriamas, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tėvų globos (rūpybos) netekusio atstovas pagal įstatymą yra globos centras, su kuriuo budintis globotojas yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Budintis globotojas teikia vaiko priežiūros paslaugas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje.

Globėjas (rūpintojas) jokių tarpusavio bendradarbiavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesudaro, vaiko globa (rūpyba) vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Savivaldybės administracija skiria ir moka vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendinančiam globos centrui už budinčio globotojo, kuris yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru, prižiūrimą vaiką atlygį.

Globėjui (rūpintojui) atlygis (kitaip tariant atlyginimas) neskiriamas ir nemokamas. Globėjas (rūpintojas), įgyvendindamas vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, gauna vaiko pagalbos pinigus, globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, išmokas vaikui, mokamas Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitas išmokas, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose. Atlygis už nepilnamečio giminaičio vaiko globą (rūpybą), teisės aktuose nėra numatytas.

3. Budintis globotojas prižiūri vaiką:

kriziniais atvejais (iki 3 mėnesių), kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje;

siekdamas suteikti laikiną atokvėpį kitiems budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, šeimynos dalyviams (iki 1 mėnesio per kalendorinius metus, išimtiniais atvejais, pvz., susirgus kitam budinčiam globotojui, mirus artimajam, – iki 3 mėnesių per kalendorinius metus);

tol, kol baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas biologiniams tėvams ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, ar jis bus įvaikintas.

globėjai (rūpintojai) globoja (rūpina) vaiką tol, kol baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas biologiniams tėvams, o nesant galimybei grįžti į biologinę šeimą jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ar jis bus įvaikintas.

Tais atvejais, kuomet fizinis asmuo nori tapti vaiko nuolatiniu globėju (rūpintoju), galutinį sprendimą dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) skyrimo priima teismas.

Sigita Arlauskienė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija