Sugriežtintos karantino sąlygos, įvesti apribojimai neramina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Pagalbos jie kreipiasi ir į vaiko teisių apsaugos specialistus. Vaiko teisių gynėjai sako, kad pavasario karantino patirtys padeda geriau spręsti dabar kylančias vaikų ir šeimų problemas. Turintys emocinių ar kitokių su karantinu susijusių sunkumų vaikai ir šeimos gali drąsiai kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius skyrius pagal gyvenamąją vietą.
Vaiko teisių gynėjai – vaikų pagalbininkai per karantiną
Kaip vaikams reikalinga vaiko teisių gynėjų pagalba, atskleidžia istorija, nutikusi Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gynėja viename iš Šiaulių apskrities rajonų dirbanti specialistė mobiliuoju telefonu gavo žinutę, kurioje vietoje žodžių buvo paveiksliukas „liūdnas veidukas“. Gynėja rimtai sureagavo į gautą žinutę.
,,Nuojauta sakė, kad ne šiaip man kažkas ,,veidukus“ siuntinėja. Kažkam galėjo nutikti bėda. Pirmiausiai pagalvojau, kad man rašo vaikas, o jeigu jis žino ar geba susirasti būtent mano telefono numerį, tai turėtų būti jau paaugęs vaikas. Peržiūrėjau kontaktus ir neklydau – radau telefono numerį, iš kurio siųstas liūdnas ,,veidukas“, taip, tai buvo paauglio, gyvenančio pas globėją telefonas“, – istoriją pasakoja vaiko teisių gynėja.
Paskambinusi paaugliui, gynėja sužinojo, kad jis yra labai sunerimęs dėl karantino sugriežtinimų, turi daug ir konkrečių klausimų.
„Vaikui neramu, kaip bus su jo globa dėl viruso sugriežtinus bendravimo sąlygas. Ar močiutė galės jį lankyti? Kada jis galės nueiti pas močiutę, nes dabar neleidžiama? Pagaliau, ar dėl šio laikotarpio suvaržymų neužtruks teismai, kuriuose planuojama nuolatine globėja paskirti vaiko močiutę? Vaiką nuraminau, viską paaiškinau. Mūsų darbas – padėti vaikams įveikti įvairias negandas. Šis skambutis buvo įrodymas, kad vaikai mumis, vaiko teisių gynėjais, pasitiki“, – sako gynėja.
Panašių patirčių turi ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos darbuotojai.
,,Teko išklausyti dešimties metų berniuko nerimą. Vaikas labai mėgsta žaisti krepšinį. Kai nuvyksta pasisvečiuoti pas senelius, paprastai rengiamos krepšinio varžybos, kuriose be jo dalyvauja ir šeimos nariai bei vaiko mylimas šuo. Vaikas labai išgyvena, kad, suvaržius lankymosi galimybes, negalės dalyvauti varžybose, o svarbiausia – jo mylimas šuo negalės su juo kartu lakstyti ir žaisti. Mažų problemų nebūna. Rimtai pažiūrėjau į vaiko nerimą ir jį nuraminau, kad visos problemos išsispręs ir jis vėl galės žaisti kaime“, – pasakoja Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Genovaitė Kuzminskienė.
Pavasario karantino patirtys padeda geriau spręsti problemas
Vaiko teisių gynėjai sako, kad šiuo metu panašias problemas spręsti jau lengviau, nes yra patirties. Dabar, esą, jau iš anksto galima prognozuoti kokios konkrečiai karantino laikotarpio problemos kamuos vaikus ir šeimas, joms ruoštis ir greičiau rasti sprendimus, kaip individualiai padėti.
Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausioji specialistė, psichologė Daiva Gaudiešienė per karantiną pavasarį telefonu intensyviai teikė psichologinę pagalbą vaikams ir šeimoms.
„Tada vaikai labai sunkiai išgyveno tą laikotarpį, nes negalėjo eiti į mokyklas, negalėjo susitikti su draugais, o be to buvo daug nežinios. Vaikai perimdavo suaugusiųjų nerimą, savaip interpretuodavo karantino problemas. Stresą kėlė nežinia dėl ateities, kartu ir mirties baimė. Didžiausias sunkumas vaikams būdavo išsėdėti namie ir dar iškęsti po 7 nuotolines pamokas, atlikti namų darbus. Taip jiems tekdavo praleisti beveik visą dieną prie kompiuterio. Ne visi turėjo savo kompiuterius. Jautėsi vaikų emocinė įtampa. Dėl to teko naudoti krizės bei streso įveikos, stiprių emocijų valdymo ir įvairius kitus metodus“, – pasakoja D. Gaudiešienė.
Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams teko teikti pagalbą vaikams, kurių tėtis dėl karantino suvaržymų turėjo problemų grįžti į Lietuvą iš užsienio.
Pasak Šiaulių apskrities mobiliosios komandos psichologės Neringos Jankauskaitės, šiuo metu jaučiasi, kad vaikų nerimas mažesnis, nei buvo per pavasario karantiną, nes mažiau nežinios. Pasak specialistės, tėvai turėtų irgi pasimokyti iš jau turimų karantino patirčių – daugiau kalbėtis su vaikais jiems svarbiomis temomis, rasti užsiėmimų, kurie įdomūs vaikams, daugiau bendrauti, domėtis, ką vaikai veikia namie po nuotolinio mokymo pamokų, kai negali lankyti būrelių.
„Kalbant su vaikais, reikia parinkti jiems suprantamą informacijos pateikimo būdą: nemeluoti, neaštrinti ir nemenkinti situacijos, negąsdinti. Kalbant su mažesniais, nereikėtų saugojimosi nuo užsikrėtimo virusu paversti žaidimu – plautis ar dezinfekuoti rankas vaiką reikia mokyti rimtai, be žaidimo elementų. Jeigu negalima eiti į svečius, nes kažkas susirgo, vaikui tai reikia pateikti rimtai. Jeigu netaikomas saviizoliacijos režimas, su vaikais galima pabūti gryname ore atokiau nuo kitų žmonių. Tai pagerins fizinę savijautą, o kartu suteiks ir gerų emocijų“, – pataria N. Jankauskaitė.
Pasak specialistės, norint užtikrinti gerą vaiko savijautą, būtina tėvams pirmiausia pasirūpinti savo psichologine būsena.
„Jei nesaugiai jaučiatės, ieškokite paramos, kreipkitės į artimuosius, draugus. Esant poreikiui, susisiekite su psichikos sveikatos specialistais“, – sako mobiliosios komandos psichologė N. Jankauskaitė.
Vaikai ir suaugusieji, turintys klausimų dėl vaiko teisių ar kitos informacijos, susijusios su šeima, jos problemomis kviečiami kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą: https://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/
Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes rasite šiais adresais:
http://www.pagalbavaikams.lt/lt.php/pagrindinis.html
https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/
Silva Šimkevičienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
