Vaiko astmos diagnozė dažnai sukelia daug klausimų ir nerimo: ar jis galės sportuoti, lankyti darželį ar mokyklą, augti be didesnių ribojimų? Pasak vaistininkų, svarbiausia žinoti, kad astma yra kontroliuojama liga, o tinkama priežiūra padeda išvengti dažnų paūmėjimų ir leidžia sėkmingai valdyti ligą.
Kaip sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė, tėvai šioje situacijoje tampa pagrindine grandimi tarp gydytojo ir vaiko, todėl jiems svarbu ne tik nepasiduoti baimei, bet ir žinoti pagrindinius ligos valdymo principus: atpažinti simptomus, suprasti vaistų paskirtį, mokėti naudoti inhaliatorių ir turėti aiškų veiksmų planą, ką daryti būklei pablogėjus.
„Yra daugybė mitų, jog dėl vaistų šalutinio poveikio reikia riboti fizinį aktyvumą ar nustoti vartoti inhaliatorius, teigiant, jog išsivystys priklausomybė. Svarbu suprasti, kad astma yra kontroliuojama liga“, – sako A. Mačiulskaitė.
Kas išprovokuoja paūmėjimus
Vaistininkės teigimu, maždaug 85 proc. vaikų astmos simptomų paūmėjimų sukelia kvėpavimo takų virusinės infekcijos, o dažniausiai aptinkamas rinovirusas. Būtent todėl tėvams svarbu suprasti, kad paūmėjimą ne visada lemia vien alergijos ar fizinis krūvis. Prie paūmėjimo gali prisidėti ir tabako dūmai, oro tarša, dulkių erkutės bei kiti alergenai. Astmos kontrolę taip pat blogina netinkamas vaistų vartojimas, stresas, o kai kuriais atvejais ir antsvoris ar nutukimas.
„Paūmėjimų galima išvengti, kai vaikų, sergančių astma, šeima gerai išmano ligą, atpažįsta simptomus ir žino, kokių veiksmų imtis būklei pablogėjus. Svarbu stebėti ne tik akivaizdžius simptomus, tokius kaip švokštimas, kosulys ar dusulys, bet ir vaiko kvėpavimą naktį ar po fizinio krūvio, nes būtent tada astmos kontrolės problemos neretai išryškėja pirmiausia“, – pažymi ji.
Klaida – netinkamai vartojami vaistai
A. Mačiulskaitė pabrėžia, kad astma gali būti veiksmingai gydoma inhaliaciniais vaistais, tačiau jų poveikis labai priklauso nuo to, ar inhaliatorius naudojamas taisyklingai.
„Dažnai painiojama, kurie vaistai naudojami kasdien, o kurie priepuolio metu. Taip pat paklausus, ar žinoma, kaip naudoti inhaliatorių, gaunamas neigiamas atsakymas. Neretai inhaliatorius naudojamas klaidingai – per greitas ar per silpnas įkvėpimas, nenaudojama tarpinė, kai ją reikia naudoti. Pamirštama, jog inhaliatorių prieš vartojimą svarbu suplakti“, – vardija ji.
Kita dažna klaida: bronchus plečiantys vaistai kartais vartojami kasdien, nors turėtų būti vartojami pagal poreikį, o inhaliuojami kortikosteroidai naudojami tik tada, kai prireikia, nors iš tiesų juos reikia vartoti nuosekliai, kaip paskirta.
Kodėl būtinas astmos veiksmų planas
Pasak A. Mačiulskaitės, individualus gydytojo sudarytas astmos valdymo planas yra priminimas, ką daryti vaikui jaučiantis gerai, ką keisti būklei blogėjant ir kada kreiptis į gydymo įstaigą.
„Jame turėtų būti nurodyta, kokie vaistai vartojami palaikomajai terapijai, net kai simptomų nėra, taip pat kada, kaip ir kuriam laikui keisti gydymą pablogėjus būklei. Toks planas padeda laiku atpažinti blogėjančią astmą, greičiau reaguoti ir sumažina paūmėjimų, praleistų dienų mokykloje ar darželyje skaičių“, – aiškina vaistininkė.
Nors išgirdę diagnozę kai kurie tėvai ima riboti fizinį aktyvumą, vaistininkė pabrėžia, kad tai nėra teisingas kelias. Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla mažina astmos simptomų dažnį ir sunkumą.
„Svarbu užtikrinti, kad vaikas galėtų dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose. Tam reikalingas ir tėvų bendradarbiavimas su ugdymo įstaigos personalu, kad vaikas turėtų prieigą prie vaistų ir aiškų astmos valdymo planą būdamas ne namuose“, – akcentuoja A. Mačiulskaitė.
Imunitetą stiprina kasdieniai įpročiai
Kadangi virusinės infekcijos yra pagrindinė astmos paūmėjimų priežastis, tėvams natūraliai kyla klausimas, kaip sustiprinti vaiko imunitetą. Vaistininkė sako, kad čia svarbiausia gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso vengimas.
„Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas padeda užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų ir antioksidantų kiekį, o miegas daro tiesioginę reguliacinę įtaką imuninėms funkcijoms. Vis dėlto per ilgos ir intensyvios treniruotės gali padidinti jautrumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, todėl vaikams rekomenduojamas saikingas, bet reguliarus judėjimas“, – pataria A. Mačiulskaitė.
Labai svarbi ir rankų higiena – dažnas rankų plovimas, rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas, vengimas liesti nosį ir akis. Astma sergantys vaikai taip pat turėtų vengti artimo kontakto su peršalimo ligomis sergančiais žmonėmis.
„Vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno bei kvėpavimo takų mikrobiotai – probiotikai ir prebiotikai laikomi potencialia virusinių infekcijų prevencijos strategija“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Namų aplinka
Ne mažiau svarbu ir tai, kokioje aplinkoje vaikas gyvena kasdien. Prasta ventiliacija namuose didina patalpų teršalų ir alergenų poveikį, todėl gali bloginti astmos simptomus ir didinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Drėgna aplinka skatina pelėsių augimą, o jie stipriai dirgina kvėpavimo takus.
„Dulkes kaupiantys baldai, kilimai, užuolaidos ir kiti tekstilės gaminiai gali stiprinti simptomus, todėl svarbu reguliariai valyti dulkes ir neleisti joms kauptis. Tą patį galima pasakyti ir apie pliušinius žaislus – juose taip pat kaupiasi dulkių erkutės, todėl juos verta reguliariai skalbti karštame vandenyje“, – atkreipia dėmesį A. Mačiulskaitė.
Anot jos, antialerginiai čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalai gali padėti sumažinti alergenų kaupimąsi patalynėje. Paklodes ir užvalkalus rekomenduojama skalbti karštame vandenyje bent kartą per savaitę.
