Saulėtos dienos vieniems yra ilgai lauktas malonumas, kitiems – priminimas, jog teks riboti laiką lauke. Išbertą, patinusią ar niežtinčią odą žmonės dažnai painioja su nudegimu saulėje ar alergija saulės kremui, tačiau šie simptomai gali signalizuoti atvirų odos vietų uždegimą – fotodermatitą.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Gabrielius Leščinskas pataria, kaip atpažinti fotodermatitą ir tinkamai pasirūpinti apsaugos priemonėmis.
Kas yra fotodermatitas?
Fotodermatitu vadinamas imuninės sistemos atsakas, kai oda UV saulės spindulius suvokia, kaip grėsmės šaltinį. Organizmo reakcija į saulės spinduliuotę gali pasireikšti ir visiškai sveikam žmogui, ypač, vasaros sezono pradžioje, kai oda dar nepripratusi prie intensyvios saulės šviesos.
„Fotodermatitas turi kelias formas: fototoksinę, fotoalerginę reakciją bei polimorfinę šviesos egzemą, kuri yra pati dažniausia. Bėrimai ant odos nebūtinai gali atsirasti iškart, jie gali pasirodyti po keletos valandų ar keletos dienų nuo praleisto laiko saulėje.
Žmonės, susiduriantys su šia odos reakcija pirmą kartą, linkę manyti, jog ją paprasčiausiai iššaukė per ilgas buvimas saulėje, tačiau šis organizmo atsakas gali būti alerginė reakcija“, – informacija dalinasi vaistininkas G.Leščinskas.
Svarbu atskirti, kad kai kurios fotodermatitų formos yra susijusios su imuniniu atsaku – alergija (fotoalerginės reakcijos, polimorfinė šviesos egzema), o kitos (fototoksinės reakcijos) – su odos jautrumu UV spinduliuotei kartu veikiant tam tikroms medžiagoms ar vaistams.
Dažniausios fotodermatito formos
Dažniausia fotodermatito forma – polimorfinė šviesos egzema. Įprastai kūno vietos, kurios turėjo kontaktą su saulės šviesa pasidengia bėrimais. Pasak vaistininko, iki vasaros sezono vidurio šios formos simptomai susilpnėja, nes oda palaipsniui prisitaiko prie UV spinduliuotės.
„Ši forma dažniausiai būdinga moterims ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Bėrimas atsiranda ant rankų, krūtinės ir kaklo“, – paaiškina G.Leščinskas.
Kita fotodermatito forma – fototoksinė, tai cheminė organizmo reakcija į UV spinduliuotę kartu vartojant vaistus, kosmetiką ar turint sąlytį su augalais. Ši fotodermatito forma gali pasireikšti bet kam, tereikia vartoti tam tikrą medžiagą ir praleisti daugiau laiko saulėje, kad oda atitinkamai sureaguotų.
„Pavyzdžiui, jei žmogus gydosi aknę ir vartoja doksicikliną, po kelių dienų nuvykus prie jūros ir praleidus daugiau laiko saulėje, jo odą gali nusėti pūslelės, oda gali parausti. Nors žmogus naudojo saulės kremą su SPF apsauga, organizmas sureagavo į jo vartojamą vaistinį preparatą. Dėl šios piežasties ypač svarbu žinoti apie vaisto reakciją saulės spinduliuotei“, – paaiškina vaistininkas G.Leščinskas.
Vaistininkas primena, jog prieš naudojant vaistinius preparatus, reikėtų pasikonsultuoti dėl jų sąveikos su saule. Svarbu pažymėti, kad fototoksinę organizmo reakciją į saulėkaitą gali sukelti ir tam tikri augalai, pavyzdžiui, jonažolė.
„Odos jautrumą saulės spinduliams padidina ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie antidepresantai, diuretikai. Taip pat kosmetika su kvepalais ar kai kuriais eteriniais aliejais bei kontaktas su įvairiais augalais – pievų morkomis, salierais, rūta“, – prideda G.Leščinskas.
Kaip apsaugoti odą?
Pastebint fotodermatito simptomus, visų pirma, reikėtų naudoti saulės kremą su ne mažesniu nei SPF 50+ apsauginiu filtru. „Apsaugą nuo saulės reikėtų gausiai tepti ant odos likus 20-30 minučių iki išėjimo į lauką ir pakartotinai kas dvi valandas. Rekomenduojame rinktis mineralinės apsaugos (cinko oksido ar titano dioksido) kremus, kurie paprastai geriau toleruojami žmonių, turinčių jautrią odą, ir rečiau sukelia dirginimą,“ – paaiškina G.Leščinskas.
Sezono pradžioje siūloma laipsniškai pratinti odą prie saulės, vengti ilgo buvimo lauke nuo 11 iki 16 val. Jei bėrimai ant odos vis atsikartoja, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs antihistamininius vaistus arba kortikosteroidinius kremus, slopinančius uždegimą ir imuninę odos reakciją.
Reikėtų įsiminti net tik saulės kremo naudojimo svarbą, bet ir kitas apsaugos nuo saulės priemones – marškinėlius ilgomis rankovėmis, kepures ar skrybėles bei akinius nuo saulės su UV apsauga.
„Būtina kreiptis į gydytoją, jei pastebite, jog po saulės vonių ant odos atsiranda pūslelės ar žaizdos, jaučiate odos patinimą ar tie patys simptomai kartojasi kiekvieną vasarą. Taip pat, jei pastebite, kad odos reakciją sukelia ir vartojami vaistai“, – prideda vaistininkas G.Leščinskas.
