Marius Žitkus
„Sūduvos gido“ redaktorius
Praėjusią savaitę regiono žiniasklaidoje nuvilnijo žinia apie Suvalkijos savivaldybėse giliai įsišaknijusias tradicijas valdiškomis darbo vietomis aprūpinti partijų ir šeimų narius. Žurnalistai paviešino atvejus, nuo kurių masto, švelniai tariant, turėjo plaukai šiauštis. Tačiau, tenka liūdnai konstatuoti, toks tyrimas nieko naujo neatskleidė.
Tradiciškai po rinkimų valdančiąją koaliciją sudarančios partijos, greičiau nei vykdyti pažadus, skuba dalintis trofėjais, tai yra užimti laisvas arba kurti naujas valdiškas darbo vietas. Tai ir atsidėkojimo už pagalbą rinkimuose, ir perkamo partinio lojalumo žestas. Maža paslaptis, kad daugelis regionų partijų skyrių narių jais yra tik dėl galimybės užsitikrinti ramią valdišką tarnybą sau ar artimiesiems. O partijų skyrių „vadukai“, nusiteikę savivaldybėse viešpatauti amžinai, mezga reikalingų žmonių tinklą ir kuria biurokratinį aparatą, kuris vėliau sėkmingai tarnauja būsimuose rinkimuose.
Kazlų Rūdos valdžios atstovai – jokia išimtis. Naujoji valdančioji dauguma dar neišdirbo nė metų, o savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose biužeto lėšomis jau sėkmingai penimi saviškiai, kurių darbo rezultatų gyventojams, matyt, dar teks palaukti. Dėl pagausėjusio biurokratų skaičiaus Kazlų Rūdoje šildymas pigesniu netapo, gatvės ir pėsčiųjų takai žiemos metu kaip buvo, taip ir liko menkai prižiūrimi.
Opozicijos atstovai, gavę retą progą pasireikšti, aštriausias kritikos strėles laido į apetitu valdiškoms darbo vietoms nesiskundžiančius vietos socialdemokratus. Tačiau toks dar neseniai valdžią savo rankose turėjusių politikų baksnojimas į savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos „darbo biržos“ nuodėmes nekvepia nuoširdžiu noru pakeisti situaciją. Įvairioms partijoms priklausantys politikai iki šiol nepadarė nieko, kad savų kadrų įdarbinimo praktika būtų išgyvendinta. Maža to, nesikuklino dabar kritikuojamo reiškinio vaisių ragauti patys.
Ar yra kokių nors saliamoniškų sprendimų švogerizmui išnaikinti? Nedaug, bet yra. Kauno ir Vilniaus pavyzdžiai, kuomet į viešąjį sektorių iš privataus viliojami profesionalai teikia vilčių. Tačiau net ir minimuose miestuose ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtų rinkėjai.
Regionuose situacija keblesnė. Ar daug jaunų ir išsilavinusių žmonių, studijas baigusių didmiesčiuose, trykšta noru savo ateitį sieti su nykia biurokrato karjera provincijoje? Ne kartą į atsilaisvinusias valstybės tarnautojo pareigas Kazlų Rūdos savivaldybėje kandidatų teko ieškoti su žiburiu.
Kandidatai, kurie turi tinkamą išsilavinimą, yra sėkmingai išlaikę valstybės tarnautojo bendrųjų gebėjimų testą ir yra tvirtai pasiryžę dirbti Kazlų Rūdos labui – retenybė. Todėl neretai valdiškos vietos ir kamšomos saviškiais, kurie tik per kelerius metus (galbūt) taps neblogais savivaldos specialistais.
Tačiau ar savivaldybė turėtų būti perykla, kurioje auginami krašto valdymui reikalingi specialistai?
