Šią savaitę žadėta atidengti širmą, kuri slepia politinės koalicijos, valdysiančios Kazlų Rūdos savivaldybę ateinančius ketverius metus, atstovus. Pirmadienį, balandžio 13-ąją į susitikimą rinkosi visų partijų skyrių, iškovojusių savivaldybės tarybos narių mandatus, pirmininkai, kurie derino paskutines pozicijas prieš naujosios valdžios darbų pradžią. Susitarti nepavyko. Tuo metu, kai beveik visos šalies savivaldybės jau skelbia savo būsimus vadovus, Kazlų Rūdos politikai murkdosi ambicijų kovose, o dar šį mėnesį turėjusį įvykti tarybos posėdį ketinama nukelti į gegužę.
5-ojo šaukimo savivaldybės taryboje liūdna tikrai nebus. Po rinkimų tebevykstantis politinis turgus parodė, kad rinkėjų viltys apie darnų tarybos narių darbą pernelyg ankstyvos. Naujokų nedaug, o politikoje užsibuvę kai kurių partijų atstovai jau nuo pirmų tarybos kadencijos dienų demonstruoja, kad valdžios troškuliui numalšinti tinka visos įmanomos priemonės. Praūžusios rinkimų kampanijos metu deklaruota dešiniųjų politinių jėgų vienybė ištirpo, o neseniai didžiausiais vieni kitų kritikais laikyti tarybos nariai priversti švelninti toną.
5-ojo šaukimo Kazlų Rūdos savivaldybės taryboje darbuosis šešių partijų atstovai: 6 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), 5 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS), 5 Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS), 3 Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) bei po vieną Darbo partijos (DP) bei partijos „Tvarka ir teisingumas” atstovą.
Socialdemokratai-padėties šeimininkai
Jau dabar rinkimų nugalėtojais drąsiai galima įvardinti LSDP atstovus, kurie ne tik iškovojo daugiausia mandatų taryboje, bet ir tapo svarbia jėga būsimos valdančiosios koalicijos formavime. Nors socialdemokratams nuotaiką gerokai pagadino trijų dešiniųjų partijų sprendimas antrajame tiesioginių mero rinkimų etape remti LLS kandidatą, meru išrinktą Vytautą Kanevičių, visgi tai nesužlugdė jų vilčių dalyvauti savivaldybės valdyme. Priešingai – netrukus dešiniųjų pokalbiuose atsiradęs nuomonių pleištas LSDP atstovams suteikė realią galimybę svarstyti galimus kandidatus į vadovaujančius postus savivaldybėje.
Skyrybų priežastis-užgautos ambicijos
Netikėtumu tapo atsiradusi dešiniųjų – LRLS, TS-LKD ir LLS partijų požiūrių takoskyra. Kelerius metus gana sėkmingai dirbusių kartu, buvusių koalicijos partnerių nuomonės, tariantis dėl būsimųjų postų, smarkiai išsiskyrė. Politikos užkulisiuose neslepiama, kad dešiniųjų politinių partijų galimybę susitarti žlugdo LLS Kazlų Rūdos skyriaus pirmininko Valdo Kazlo ambicijos nepalikti šiltos administracijos direktoriaus kėdės. Nežabotų V. Kazlo norų pasekmė – įklampintos derybos su eks-partneriais ir flirtas su buvusiais aršiais kritikais socialdemokratais. Pastariesiems, mainais į koaliciją su LLS ir V. Kazlo išsaugojimą administracijos direktoriaus pareigose, pažadėti vicemero bei administracijos direktoriaus pavaduotojo postai. Siekdami sutvirtinti naujos valdžios piramidę, akivaizdu, kad politikai nesikuklins sau įsteigti gerai apmokamų, nors kažin ar būtinų pareigybių.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūra dar svarstoma, o štai vicemero pareigas išmėginti norėtų net keletas LSDP atstovų. Garsiausiai minimos Justino Kazlos ir Aušrytės Ramanauskienės pavardės. Šią savaitę tarp pretendentų paminėtas ir Mantas Varaška.
Pradėto politinio žaidimo vadelių kontrolę vis tvirčiau į savo rankas perimantys socialdemokratai neslepia turintys ir daugiau ketinimų. Jie būtų nieko prieš pakeisti Švietimo skyriaus vedėją Betą Zaveckienę, taip pat abejojama kito V. Kazlo komandos nario, „Kazlų Rūdos komunalininko” laikinojo vadovo Kęstučio Baltulio galimybe likti savo pareigose.
Meras – tarp kūjo ir priekalo
Nelengva dalia laukia tiesiogiai išrinkto mero V. Kanevičiaus, kuris atsidūrė tarp savo partijos kolegos norų priekalo ir įsipareigojimų rėmėjams kūjo. Pirmajame rinkimų ture pralaimėjęs socialdemokratui Giedriui Bielskui, V. Kanevičius tik po aktyvios dešiniųjų partijų rinkėjų mobilizacijos buvo perrinktas savivaldybės vadovu. Vietos spaudoje paskelbti TS-LKD ir LRLS paramos V. Kanevičiui pranešimai, pastarojo apsilankymai minėtų partijų atstovų susitikimuose ir galutiniai rinkimų rezultatai byloja, kad papildoma kitų partijų rinkėjų parama dabartiniam merui buvo lemtinga.
Nors kai kurie LLS veikėjai bando sumenkinti buvusių partnerių pagalbą rinkimuose, skaičiai negailestingai byloja – antrajame rinkimų ture balsavo virš tūkstančio rinkėjų mažiau nei pirmajame, tačiau su kitų partijų išreikšta parama V. Kanevičiui pavyko surinkti net 950 balsų daugiau. Ar savivaldybės vadovas ryšis „užmiršti” TS-LKD ir LRLS partijų narių paramą?
Nedėkingoje situacijoje atsidūręs, V. Kanevičius padėtį bando gelbėti siūlydamas partijoms sudaryti plačią koaliciją, kurioje visi dirbtų vieningai. Neseniai šventvagiška laikyta tokia vietos konservatorių iškelta idėja jau netrukus gali virsti realybe. 8 vietas turinčiam TS-LKD ir LRLS blokui, veikiančiam drauge, siūloma dalyvauti valdančiojoje koalicijoje be teisės į kokius nors postus. Toks pasiūlymas dešiniųjų partijų atstovams kol kas panašus tik į bandymus imituoti plačios koalicijos idėją.
Liko visai nedaug ir savivaldybės gyventojai įsitikins, ar tikrai „gerų permainų bus daugiau”, ar tikrai politikai „kartu gali geriau”. Telieka palaukti ir įsitikinsime, ar „didelius darbus pradėję nuo mažų”, tai yra, nuo postų dalijimosi, politikai iki kadencijos pabaigos rinkėjams užtikrins, kad su jų pažadais „viskas bus gerai”.
„Kazlų Rūdos laikraščio” redakcijos komentaras
