Antradienį, lydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius.
„Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos – juk pasieniečiai yra mūsų priešakinė linija ginant valstybės sieną“, – sako ministras V. Kondratovič.
Anot vidaus reikalų ministro, šiais metais numatyta pradėti keturių pasienio užkardų, besiribojančių su Kaliningrado sritimi, stebėjimo sistemų atnaujinimą. Tam skirta 16 mln. eurų. Taip pat planuojama ieškoti papildomo finansavimo pasienio pareigūnų kariniam pasirengimui galimos karinės agresijos atveju.
Didinant personalo pajėgumus užtikrinti sienos su Rusijos Federacija stebėjimą, pernai papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių (dirbančių pagal darbo sutartį) pareigybių. Pareigūnai buvo nukreipti vykdyti funkcijas „žaliojoje juostoje“, o siekiant didesnio mobilumo ir greitesnės reakcijos pasienio užkardoms buvo nupirkti keturračiai. Iš 10 pasienio kontrolės punktų pasienyje su Rusija veikia 4, o atsilaisvinę pareigūnai aktyviai vykdo sienos stebėjimą. Pažymėtina, kad vykdant Kaliningrado keleivinių traukinių tranzito stebėjimą rimtesnių incidentų nefiksuojama.
Valstybės sieną su Rusija saugo dvi VSAT pasienio rinktinės – Pagėgių bei pernai atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė. Pagrindinės grėsmės ties valstybės siena su Rusija kyla dėl įtemptos geopolitinės situacijos, galimų provokacijų bei pavienių sienos pažeidimų. Bendra Lietuvos ir Rusijos sienos linija driekiasi 297,12 km, o dėl išskirtinių gamtinių sąlygų – upių, marių ir kitų vandens telkinių – pasienio apsauga čia reikalauja ypatingo budrumo bei techninės pažangos.
Vidaus reikalų ministras lankėsi ir Kybartų užsieniečių registracijos centre – tai rezervinė vieta apgyvendinti migrantams, jei vėl padidėtų bandančiųjų iš Baltarusijos neteisėtai kirsti sieną srautai. Šiame centre galėtų būti apgyvendinta apie 300 migrantų, o esant poreikiui – dar apie 500, pastačius modulinius namelius. Objekto pastatai buvo atnaujinti pasitelkus Europos Sąjungos lėšas, tad yra įsipareigojimas užtikrinti investicijų tęstinumą penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos.
„Buvusias kalėjimo patalpas teko atnaujinti ir modernizuoti, siekiant jas pritaikyti migrantų apgyvendinimui. Šiuo metu Lietuva nepatiria didelio neteisėtų migrantų antplūdžio, tačiau privalome būti pasirengę įvairiems scenarijams, juolab kad kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, stebime padidėjusius migrantų srautus“, – teigė ministras V. Kondratovič.
