Dažnam atrodo, jog vėjaraupiai – paprasta vaikystės liga, kuria persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui, visgi gydytojai įspėja, kad šis virusas nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti. Nors vaikystėje vėjaraupiai dažnai praeina lengvai, suaugusiems jie gali sukelti rimtų komplikacijų. Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus ir ką daryti, jei šeimoje yra sergančiųjų?
„Vėjaraupiai – ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas. Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir nors daugeliui vaikų ši liga pasireiškia lengva forma, suaugusiems arba pacientams, kurie turi silpną imunitetą, ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Komplikacijos gali būti tokios kaip plaučių uždegimas, bakterinės odos infekcijos, juostinė pūslelinė ar retais atvejais encefalitas, meningitas“, – „Eurovaistinės“ vaistininkė Aistė Vaicekauskaitė.
Taip pat dažnai manoma, kad vėjaraupiais geriau persirgti vaikystėje, tačiau svarbu nepamiršti, kad ši infekcija visada reikalauja atsakingo požiūrio ir tinkamos priežiūros
Simptomai – itin specifiniai
LSMU Kauno ligoninės vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius sako, kad vėjaraupiai atpažįstami dėl savo specifinių simptomų, kurie pasireiškia tam tikra seka.
„Pirmiausia ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia karščiavimas, nuovargis, bendras silpnumas. Ligos pradžioje vaikai pasidaro vangesni ir neramūs. Tokie simptomai pasireiškia likus dviem paroms iki bėrimų atsiradimo. Šis aspektas prisideda prie infekcijos plitimo – pacientai, nežinodami kuo serga, lankosi viešose vietose bei turi nemažai kontaktų“, – sako D. Varaškevičius.
Jam pritaria ir vaistininkė pridurdama, kad vėjaraupiai plinta lašeliniu būdu, todėl užsikrėsti nuo sergančiojo itin paprasta, ypač, jei jis kosėja, čiaudėja ar kalba.
„Pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Taip pat itin svarbu žinoti, kad vėjaraupiais sergantis žmogus kitus gali užkrėsti net likus 1-2 dienoms iki pirmųjų simptomų atsiradimo“, – tvirtina vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Sumažinti niežėjimą gali padėti vaistiniai preparatai
Vėjaraupių gydymas – dažniausiai simptominis, siekiant palengvinti negalavimus ir apsaugoti pacientą nuo komplikacijų.
„Svarbiausia sergantį asmenį izoliuoti iškart pastebėjus bėrimus, tuomet mažinti aukštą temperatūrą bei nepamiršti vartoti daug skysčių, kad neišsivystytų dehidratacija. Itin svarbu tinkamai prižiūrėti bėrimus – iš pradžių iškyla pūslelė, vėliau ji pratrūksta ir lieka atvira žaizda, ant kurios tik po kelių dienų užsideda šašas. Atviros žaizdos laikotarpiu kyla didelė antrinės infekcijos rizika. Todėl itin svarbu nepamiršti higienos – maudytis bei naudoti dezinfekuojančias medžiagas“, – akcentuoja gydytojas.
Vaistininkė pažymi, kad taip pat svarbu nepamiršti tinkamos odos priežiūros, tai ne tik padės sumažinti niežulį, bet ir pagreitins gijimo procesą.
„Geras būdas niežulio malšinimui yra avižų pieno vonelės arba losjonai, turintys avižų ekstrakto. Svarbu priminti, kad po ligos reikėtų atstatyti odos barjerą, todėl patariama naudoti kremus, turinčius drėkinamųjų ir apsauginių savybių, pavyzdžiui kremą su pantenoliu“, – rekomenduoja A. Vaicekauskaitė.
Kaip apsisaugoti?
Nors vaikai dažnai šia liga perserga lengvai, suaugusiems vėjaraupiai kur kas pavojingesni – mat gali sukelti rimtų komplikacijų.
„Suaugusiųjų imuninė sistema sunkiau susitvarko su tokiomis ligomis, kadangi suaugę žmonės dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl didėja komplikacijų rizika. Vienintelė veiksminga profilaktinė priemonė nuo šios ligos – vakcinacija. Jei vaikystėje neteko sirgti šia liga, itin svarbu pasiskiepyti vėlesniame amžiuje – paauglystėje ar suaugus. Dėl imuninės sistemos ir organizmo pokyčių, sunkesne vėjaraupių forma gali susirgti ir paaugliai, taip pat svarbu pasiskiepyti ir prieš planuojant nėštumą bei vyresnio amžiaus žmonėms“, – tvirtina D. Varaškevičius.
Jei visgi pasiskiepyti nespėjote, o namiškiams pasireiškė vėjaraupių simptomai, rekomenduojama vengti bet kokio kontakto su sergančiaisiais. Kontaktą turėjusiems, vėjaraupiais nesirgusiems ir neskiepytiems asmenis, rekomenduojama vakcinacija 3-5 parų laikotarpiu po buvusio kontakto.
„Sergantį asmenį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač nuo tų, kurie nėra pasiskiepiję ar sirgę šia liga. Taip pat nepamiršti tinkamos higienos – dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu bei reguliariai vėdinti patalpas, kad sumažintumėte viruso koncentraciją ore“, – pažymi vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
